Vilniuje nukabinta K. Škirpos atminimo lenta: protestuotojus policijai teko patraukti jėga

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.

Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie iš pradžių apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.

Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga, mažiausiai vienas asmuo sulaikytas.

Pareigūnams traukiant protestuotojus už tvorelės, aplink susirinkę keliolika bendraminčių skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.

V. Radžvilas: tai brutali agresija prieš taikius piliečius

Jėga protestuotojus už tvorelės patraukusius pareigūnus Nacionalinio susivienijimo lyderis V. Radžvilas pavadino brutalia agresija ir prilygino Sąjūdžio laikams.

„Visa tai mačiau Sąjūdžio laikais. Tai yra brutali agresija prieš taikius piliečius. Yra įstatymai, procedūros, taip toliau. Duotas įsakymas iš viršaus – susidorokite“, – žurnalistams teigė V. Radžvilas.

Jis pažymėjo, kad tokie pareigūnų veiksmai – neteisėti.

„Be jokios abejonės ne. (…) Tai tik rodo, koks yra Lietuvos policijos požiūris į Lietuvos valstybingumą“, – policijos pareigūnų darbą kritikavo V. Radžvilas.

Protestuotojams neleidžiant „Grindos“ darbuotojams prisiartinti prie K. Škirpos lentos, įmonė atsivežė metalinių tvorelių. Be to, lentą ginantiems aktyvistams apsistumdžius su jos nukabinti atvykusiais darbuotojais, prie Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų vyko sustiprintos policijos pajėgos.

Primenama, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.

Jei lenta bus išties nukabinta, partija žada imtis teisinių priemonių šiems veiksmams įvertinti, pažymėjo V. Radžvilas.

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.

Penktadienį Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.

Tokia iniciatyva pasipiktinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky šeštadienį teigė, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.

Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

V. Benkunskas: dėl be leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl penktadienį Vilniuje be leidimo pakabintos nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirtos atminimo lentos bus kreiptasi į teisėsaugą.

„Prašysime teisėsaugos įvertinti šiuos veiksmus, kreipsimės į policiją. Matome bent tris teisės aktuose įtvirtintus pažeidimus“, – Eltai sekmadienį teigė V. Benkunskas.

Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.

„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.

„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.