Estija didžiuojasi K. Kallas nominavimu ES užsienio politikos įgaliotine
Estija didžiuojasi premjerės Kajos Kallas nominavimu ES užsienio politikos įgaliotine. Prezidentas Alaras Karisas naktį į penktadienį tinkle X rašė, kad tai „didelis pripažinimas jai ir Estijai“ ir palinkėjo 47-erių politikei didelės sėkmės.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešime pabrėžė: „Šiandieninis sprendimas yra patvirtinimas visai Estijai, kad mūsų užsienio politika yra teisinga, aiški, konstruktyvi ir drąsi“.
ES šalių lyderiai prieš tai nusprendė, kad K. Kallas turi tapti naująja ES užsienio politikos įgaliotine. Ji pakeis ispaną Josepą Borrellį. Su Rusija besiribojančios šalies premjerė teigė esanti „pagerbta“ sprendimo nominuoti ją į šias pareigas. „Jūsų pasitikėjimas daug reiškia“, – teigė ji. Nominacija esą „simboliška“ ir todėl, kad sutampa su jos šalies prisijungimo prie Bendrijos 20-osiomis metinėmis.
K. Kallas yra pirmoji moteris vyriausybės vadovo poste Estijos istorijoje. Ji šias pareigas eina nuo 2021 m. K. Kallas laikoma griežtos Vakarų pozicijos Maskvos atžvilgiu šalininke. Tai nesikeis, sakė ji estų žurnalistams Briuselyje po nominavimo. „Juk mes remiame svarbias Europos vertybes – demokratiją, teritorinį vientisumą, suverenumą. Šie dalykai ir kare Ukrainoje pastatyti ant kortos“, – kalbėjo K. Kallas.
ES šalių lyderiai susitarė dėl aukščiausių ES postų
Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė antrajai kadencijai Europos Komisijos pirmininkės poste nominuoti vokietę Ursulą von der Leyen. Be to, jie nusprendė, kad buvęs Portugalijos premjeras Antonio Kosta turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o Estijos premjerė Kala Kallas – naująja ES užsienio politikos įgaliotine.
Didžiosioms Europos partijų šeimoms savaitės viduryje pasiekus atitinkamą susitarimą, jau prieš prasidedant viršūnių susitikimui beveik nebuvo abejonių, kad aukščiausi postai atiteks U. von der Leyen, socialdemokratui A. Costai ir liberalei K. Kallas.
Vadovavimas Europos Komisijai laikomas svarbiausia pozicija, kurią reikia užimti po Europos Parlamento rinkimų. Jos vadovui pavaldūs apie 32 000 darbuotojų, kurie, be kita ko, teikia pasiūlymus dėl naujų ES įstatymų ir stebi, kaip laikomasi Europos sutarčių.
Be to, Europos Komisijos vadovas, kaip ES atstovas, dalyvauja beveik visuose dideliuose tarptautiniuose viršūnių susitikimuose, pavyzdžiui, G7 ar G20.
Aukščiausių postų paskirstymą lėmė Europos Parlamento rinkimai prieš kiek mažiau nei tris savaites. Juose geriausių rezultatų pasiekė centro dešinioji „Europos liaudies partija“ (EVP), kurios pagrindinė kandidatė buvo U. von der Leyen. Ji dabar parlamente su antrąją vietą užėmusia socialdemokratų partijų šeima (S&D) ir liberalais (Renew) ketina sudaryti neformalią koaliciją.
Kad galėtų pradėti antrąją kadenciją, U. von der Leyen dar turi gauti Europos Parlamento daugumos pritarimą. Neformalus EVP, socialdemokratų ir liberalų aljansas teoriškai turi komfortišką maždaug 400 balsų daugumą iš 720. Tačiau gali būti, kad tam tiktas skaičius parlamentarų per slaptą balsavimą nukryps nuo savo frakcijų linijos ir neatiduos savo balso už vokietę.
Todėl U. Von der Leyen šiuo metu dar siekia ir kitų partijų deputatų balsų, ypač – žaliųjų. Balsavimas parlamente Strasbūre, pasak parlamento pirmininkės Robertos Mestolos, gali įvykti jau trečiąją liepos savaitę.
