9 liepos, 2024
Elvyra Kučinskaitė

Nežinotos XX a. poemos ir žinomų XXI a. menininkų suokalbis Dubingiuose

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie tolimi, kad retai kam ateitų į galvą mintis juos „sudrauginti“. Na, nebent į tą draugę supultų būrelis menininkų, mėgstančių avantiūra pagardintus eksperimentus. Taip, laimei, ir nutiko: į menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės rankas pateko praėjusiame amžiuje ir pagal to meto liaudies meno kanonus kūrusio Utenos krašto šviesuolio, savamokslio poeto, rašytojo, tapytojo kun. Petro Markevičiaus poema „Dubingių gražuolė karalienė Barbora Radvilaitė-Žygimantienė“. Kūrinio pavadinimas byloja, kad pateko jis būtent į tas rankas, iš kurių „sausas“ išplaukti nebegalėjo – kaip žinia, A. Rusteikienė yra ne tik Dubingių mecenatė, bet ir aistringa šio krašto kultūrinio paveldo gaivintoja bei puoselėtoja. Taigi ji kreipėsi į teatro, kino ir televizijos aktorių, lėlininką, skaitovą, dainų autorių ir atlikėją Mindaugą Ancevičių, ko gero, tikėdamasi, kad bent viena iš suminėtų jo dovanų ras kelią į kadais kūrusio liaudies poeto širdį bei niekada niekur neviešintą jo poemą. Ir vėl ištiko sėkmė – kelias į jauno menininko širdį ir jo vitališką kūrybinę vaizduotę buvo rastas! Maža to – matyt, gerai užgavo stygas, nes M. Ancevičius, puikus skaitovas, užuot tiesiog ir be vargo perskaitęs nuoširdžiai paprastai sueiliuotą Barboros ir Žygimanto istoriją, būrin sušaukė tris free jaz‘o (sugalvok tu man!) virtuozus: trimitininką, pianistą, kompozitorių Mantvydą Leoną Pranulį, saksofonininką ir kompozitorių, save mieliau pristatantį kaip „energijos įgarsintoją“, Kornelijų Pukinskį, džiazo, improvizacinės ir akademinės muzikos būgnininką Dominyką Snarskį ir suplakė literatūrinį-teatrinį-muzikinį-performinį kokteilį, kuris tą šeštadienio popietę Dubingiuose pažadino net pačias santūriausias, tiek į liaudies poeziją, tiek į džiazo eksperimentus atsargiai žiūrinčias sielas.

Viso šio vyksmo energijos, interpretacijos, raiškos epicentras, žinoma, buvo M. Ancevičius – iš kone trijų šimtų puslapių rankraščio pagarbiai „išgliaudęs“ vieną – Barboros ir Žygimanto meilės – siužetinę liniją, ją perteikti ir muzikantams, ir klausytojams sugebėjo taip, kad nuogąstavimo dėl laikmečių, pasaulėjautų, meninės raiškos skirtumų neliko nė kvapo – prieš visų akis ir ausis buvo ištiestas nuostabus, vientisas, kilniai dramatiškas meninis audinys, kurio „audėjai“ kiekvienas savo giją audė su dideliu susiklausymu ir jautra. Truputį patetiška, truputį didaktiška, stipriai romantizuota poema, kaip ir dera jos sukūrimo kontekstui bei žanrui, šių pašėlusių vyrukų dėka ir galia virto šiuolaikine menine kalba perskaityta ir aukščiausiais emociniais decibelais perteikta, šekspyriškam užmojui nenusileidžiančia drama. Tai tikrai įspūdinga. Įvykus laikų bei kartų susitikimui, jį stebintiems dar kartą, dar kitaip atsiskleidė universalioji Barboros ir Žygimanto meilės gelmė. Ir žadino ji ne tik istorinę mūsų atmintį, ir kalbėjo ne tik apie mums brangius karalius. Ji gauste gaudė apie esminį visų laikų lūkestį bei troškimą, kartais, atrodo, tokį nutolstantį ir tokį nebepasiekiamą – viską nugalinčią meilę. Tai buvo įgarsinta meilės energija – štai, ką galvoje veikiausiai turėjo Kornelijus Pukinskis, apibūdindamas savo kūrybą, tik šį kartą tai labai tiko visiems ir viskam.

Truputis priešistorės

Minėta poema dienos šviesą išvydo, kai prieš pora metų Utenos kraštotyros muziejuje buvo surengta Kunigo Petro Markevičiaus, gyvenusio, tarnavusio ir kūrusio XX šimtmečio viduryje, paroda, kurioje eksponuotas jo kūrybinis palikimas. Rankraštis „Dubingių gražuolė karalienė Barbora Radvilaitė-Žygimantienė“ buvo vienas iš šios parodos eksponatų. Jį užmačius dubingiškiams, kreiptasi į muziejaus direktorę Jovitą Nalevaikienę leidimo rankraštį suskaitmeninti. Jos pastangomis ir gera kunigo kūrybinio palikimo paveldėtojos Gražinos Navikienės valia toks leidimas gautas, rankraštis muziejuje suskaitmenintas, Aurelijos Rusteikienės dėka konvertuotas į tinkamą naudoti formatą. Jei pamiršote, kas vyko po to, užkliūkite už varčios ir vėl skaitykite nuo pradžios!

Mes taip pat plojome: už atsakomybę puoselėti ir už drąsą prakalbinti tai, kas galėjo nuskęsti užmarštyje.    

 


Vido Venslovaičio nuotr.
12 rugsėjo, 2024

SUTKAI. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį gausybė tikinčiųjų atvyko į šį mažą kaimą, kuriame yra tik kelios sodybos,  minėti senosios medinės, 200 […]

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teikia premijos laureato diplomą Vytautui Kulevičiui / Alfonso Mažūno nuotr.
12 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams. […]

12 rugsėjo, 2024

2024 m. sausio mėnesį, po modernizacijos atsidariusi Ąžuolyno biblioteka (BĮ Kauno apskrities viešoji biblioteka), esanti Radastų g. 2, sulaukė ne […]

11 rugsėjo, 2024

Trečiadienį Vilniuje prancūzų menininkas Saype pristatė savo naują kūrinį, kuriuo papuošė Gedimino kalną – čia ant šlaito vilniečiai ir miesto […]

Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ / Pauliaus Vepšto nuotr.
11 rugsėjo, 2024

Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko perlu vadinama Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, po rekonstrukcijos atgimusi kaip kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“, pripažinta geriausiu 2023 metų […]

11 rugsėjo, 2024

Egzistuoja įvairios situacijos, kai menininkai, kūrėjai ar keliautojai susiduria su netikėtais apribojimais dėl to, ką galima vežti į užsienio šalis, […]

9 rugsėjo, 2024

Vasarai skaičiuojant paskutines kalendorines dienas į „Knygų salą“ ir vėl rinkosi knygos mylėtojai. Šįsyk Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko […]

Jurgos Sagadinaitės nuotr.
9 rugsėjo, 2024

Jis toks artimas daugeliui, toks savas – Paulius Širvys. Šį rugsėjį minime mūsų krašto poeto, be galo sudėtingos, jautrios ir […]

8 rugsėjo, 2024

Sekmadienį Lietuvos kariuomenė pergalės eisena paminėjo 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją […]

7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

6 rugsėjo, 2024

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip nurodoma „Sienos“ publikacijoje, praėjusį mėnesį paskelbus „Sienos“ […]

5 rugsėjo, 2024

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara […]

5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

4 rugsėjo, 2024

Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ juodraštis / Juozo Petkevičiaus nuotr.
3 rugsėjo, 2024

Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]