Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje prasideda intensyvių miškų gaisrų sezonas
Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje plinta ekstremalūs miškų gaisrai ir gaubia dūmais dideles teritorijas, antradienį pranešė ES klimato stebėsenos agentūra, perspėdama, kad ateityje gali būti dar blogiau.
„Copernicus“ teigė, kad dėl neįprastai karštų ir sausų sąlygų Sibire, Kanadoje ir Aliaskoje kyla gaisrai, o degant miškų plotams „nepaprastai padaugėja“ planetą šildančių dujų.
Dūmų stulpas su pelenais ir kenksmingomis dalelėmis, susidaręs dėl gaisrų rytų Rusijoje, nusidriekė 3 000 kilometrų per dalį rytinės Mongolijos, šiaurės rytų Kinijos ir šiaurės Japonijos.
Kai kurių ore tvyrančių teršalų „nenormaliai didelis“ kiekis virš šio regiono daug kartų viršijo visame pasaulyje priimtas saugias ribas, teigė „Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnyba (CAMS).
Kai kuriose Kanados dalyse buvo paskelbtas evakuacijos pavojus, nes liepsnos siautėjo vakarinėse provincijose, o Aliaskoje, anksti prasidėjus gaisrų sezonui, šiemet išdegė beveik 250 000 hektarų.
„Dabartiniai miškų gaisrai kai kuriuose regionuose jau pasiekė rekordinį lygį, o antra vasaros pusė dar tik prasideda, laukiama daugiau ekstremalių gaisrų, todėl atidžiai stebėsime, kaip jie vystysis ir kaip paveiks oro kokybę“, – sakė CAMS vyresnysis mokslininkas Markas Parringtonas.
Miško gaisrų dūmuose yra smulkių dalelių, kurios įkvėptos gali patekti giliai į plaučius ir yra kenksmingos žmonių sveikatai.
Dažniausiai dėl žaibų smūgių kylantys gaisrai yra natūralaus šiaurinių miškų, kurie driekiasi didelėje šiaurės pusrutulio dalyje ir yra tankūs, atokūs bei sunkiai prieinami, gyvenimo ciklo dalis.
Žiemos mėnesiais po žeme gali rusenti vadinamieji „gaisrai zombiai“, kurie išsilaiko dėl daug anglies dvideginio turinčio kuro, o prasidėjus pavasariui ar vasarai jie vėl įsiplieskia.
Šis regionas taip pat sparčiai šyla, o jo miškuose „per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai padidėjo gaisrų skaičius ir intensyvumas“, – teigė „Copernicus“.
Mokslininkai vis dažniau kylančius gaisrus šalčiu garsėjančiame Sibire apibūdino kaip aiškų signalą, kad dėl visuotinio atšilimo iš esmės keičiasi Žemės gamtinės sistemos.
Šie gaisrai daro tiesioginę įtaką visuotiniam atšilimui, naikindami miškus, kuriuose kaupiasi anglies dvideginis, ir į atmosferą išmesdami didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Dūmai taip pat gali nusėsti ant ledo, sumažindami jo savybę atspindėti saulės spindulius, ir dėl to absorbuojama daugiau šilumos.
Liepos 15 dieną dėl gaisrų Rusijoje išmestas anglies dioksido kiekis jau viršijo birželio-liepos mėnesių kiekį, apskaičiuotą per ankstesnius dvejus metus, teigė „Copernicus“.
Tai ypač aktualu rytinėje Amūro srityje, kur nuo birželio 1 dienos dėl gaisrų išmestas anglies dioksido kiekis jau dvigubai viršijo ankstesnį to paties laikotarpio rekordą.
