Konferencija „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką atsimename, ko pasimokėme?“
Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką atsimename, ko pasimokėme?“.
Kuo Kauno/Vilijampolės getas yra išskirtinis Holokausto istorijoje Lietuvoje? Kokias pamokas Lietuvoje ir kitose nacių okupuotose valstybėse išmokome iš Holokausto? Ką turime padaryti, kad istorinė atmintis rastų tinkamą kelią į visuomenės sąmonę? Šiuos ir kitus klausimus konferencijoje nagrinėjo ir pristatė pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, JAV, Ukrainos ir Izraelio.
Konferencijoje pranešimą KAUNO GETO ŽYDAI ŠTUTHOFO KONCENTRACIJOS STOVYKLOJE 1944-1945 METAIS skaitė ir konferencijos diskusijose dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Kauno/Vilijampolės getas – vienas iš trijų didžiųjų nacių okupuotoje Lietuvoje egzistavusių getų. 1941 m. vasarą jame buvo apgyvendinta daugiau nei 30 tūkst. žydų. 1944 m. liepos mėnesį likviduojant getą gyvų liko vos keli šimtai.
Pastebėtina, kad iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Kaune telkėsi jaunos valstybės intelektinis branduolys, žmonės, savo vidiniu potencialu kūrę nepriklausomą Lietuvą ir sparčiais žingsniais integravę ją į vakarietiškąją pasaulio valstybių sistemą. Tam tikrą šios kūrėjų visuomenės dalį sudarė ir žydai: architektai, inžinieriai, dėstytojai, gydytojai, kultūros veikėjai, prekybininkai ir kitų profesijų atstovai. Deja, prasidėjus nacių okupacijai, dauguma jų iš mūsų visuomenės buvo per jėgą ištrinti būtent Kauno/Vilijampolės gete.