Klebonui linkėjo Dievo širdies žvilgsnio
Su kunigais ir parapijiečiais
Eilinį, 19-ąjį sekmadienį, Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos klebonas kun. Jonas Cikana, skelbdamas užsakytas šv. Mišių intencijas, pagarsino ir neeilinę: praeitos savaitės kalendorius priminė, jog jam sukako 50 metų (rugpjūčio 7 d.). Tad į bažnyčią susirinkusiems parapijiečiams patikslino, kad šioje Eucharistijoje dėkoja Viešpačiui už gyvybės dovaną, taip pat meldžiasi už visus aplinkui švenčiančius savo gimtadienius. Po šv. Mišių klebonas savo jubiliejaus proga visus žmones pakvietė į agapę šventoriuje. Staigiai lietumi prakiuręs dangus šventės nesugadino ir tarsi prisidėjo prie palaiminimų, kuriuos giesmėmis siuntė parapijos jaunimo choras ir visi dalyvaujantys parapijiečiai.
Su broliais kunigystėje jubiliejų kun. Jonas Cikana šventė rugpjūčio 7 dieną. Vidudienį (12 val.) Kybartų bažnyčioje kartu pasimelsti ir padėkoti Dievui už kunigiškąją tarnystę susirinko nemažai Vilkaviškio dekanato parapijų kunigų, tarp jų prelatas Vytautas Gustaitis, dekanas kan. Virginijus Gražulevičius. Atvyko keletas seminarijos kurso draugų. Tai kunigai Erastas Murauskas (Raudondvaris), Nerijus Žvirblys (Lazdijai), Ramutis Janšauskas (Kaunas). Šv. Mišių aukai vadovavo pats jubiliatas, homiliją sakė mons. teol. lic. Žydrūnas Vabuolas. Kunigystės šventimus Jonas Cikana priėmė 2002 m. gegužės 5 d., šią vasarą suėjo ketveri metai jo tarnystės Kybartuose.
Pamokslininkas pradėjo nuo to, kad ruošiantis homilijai akis užkliuvo už tos dienos liturgijoje posmelio prieš Evangeliją: „Didis pranašas atsirado mūsų tarpe“, todėl ir pajuokavo, kad tai labai tinka kunigui Jonui pagal jo ūgį (šiaip net šmaikštaujama, kad J. Cikana yra aukščiausias ūgiu kunigas Vilkaviškio vyskupijoje). Mons. Ž. Vabuolas, remdamasis tos dienos Evangelija, akcentavo kitką: žmogus žiūri į išorę, o Viešpats žvelgia į širdį. Jam svarbiausia, kad mūsų kilnūs pasirinkimai būtų padaryti dėl Jo, Jo garbei… Viešpats ne tik mato kiekvieną širdį, bet ir nori, kad ir kiekvienas Jo širdį matytų. „Ir tu pamatei Dievo širdį – kaip mylinčią, kaip gerą, kitaip nebūtum pasirinkęs kunigystės. Bet pasirinkai, nes patikėjai, kad tokiu būdu kunigystėje tavo gyvenimas geriausiai atsiskleis. Kunigystėje, į kurią išoriškai žiūrėdami kiti mato sunkumus, atsiribojimus, tu pamatei Dievo meilę. Linkiu visiems, kad geriau matytume ir vis labiau pažintume Dievo širdį. Ir kad ją galėtume parodyti sutiktiems žmonėms taip, kad jie sutikę, pamatę nuoširdų tikėjimą, atsidavimą, uolumą, sakytų: per šį didį ūgiu ir širdimi žmogų tikrai Dievas aplankė mus, savo tautą“, – kreipėsi į jubiliatą ir kunigus bei tikinčiuosius pamokslininkas.
Po šv. Mišių bendruomenės atstovai dėkojo klebonui už tai, kad kiekvieną dieną moko išmintingai ir gražiai mylėti Dievą ir kiekvieną žmogų, kaip nuolankiai sekti Viešpatį (kiekvienos šv. Mišios iš Kybartų bažnyčios transliuojamos feisbuko paskiroje). Parapijiečiai tikino, kad meldžiasi už savo kleboną ir prašo jam gausių Dievo malonių, meldžia ypatingos malonės – kunigiško uolumo ir nuolankumo, ištvermės tolimesniame gyvenimo ir tarnystės kelyje, kad Dievas niekada nepaleistų iš savo delnų.
Jubiliejinė fotografijų paroda
Bet tarp šitų dviejų dienų – trečiadienio ir sekmadienio – buvo ypatinga penktadienio popietė, kurioje apie dieviškus dalykus buvo kalbamasi fotografijos ir muzikos kalba, paliudyta, kad parapijos klebonas artimas menui ir mielai įsijungia į Kybartų miesto kultūrinį gyvenimą. Klebonas pakvietė į kultūriniams renginiams neįprastą vietą – klebonijos kiemą – pasižiūrėti jo fotografijų parodos „Tebūnie šviesa“. Ant skelbimo pagrindu parinktos vienos iš kunigo nuotraukų parodos giluminę esmę nusakė citata iš Pradžios knygos (1,4): „Tuomet Dievas tarė: „Tebūnie šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera. Ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą Naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.“
(Griežė Marijampolės kultūros centro atlikėjai smuikininkai Margarita Upit ir Giedrius Giedraitis, renginį vedė kultūros darbuotoja Žydrūnė Gudiškienė).
Eksponavimui kunigas pateikė per keturiasdešimt įvairiu laiku darytų, ant drobės atspausdintų nuotraukų, kuriose dominuoja gamtos vaizdai, žaisminga šviesos kaita danguje, vandenyje, toliuose, – tai, ką jo matymo lauke užfiksavo fotoobjektyvas. Saulėlydžiai, saulėtekiai, jūra, debesys, vaivorykštė, ryto, rūkas, net „besimeldžianti“ varlytė prie tvenkinio, taip pat šventoriaus kryžius – „manekenas“ – nufotografuotas įvairiu paros laiku, esant skirtingam apšvietimui.
Kas jam yra fotografija, parodos autorius sakė galintis atsakyti multfilmo „Atostogos Rūgpienių kaime“ pavyzdžiu: kai herojus Šarikas gavo dovanų fotoaparatą, tai jis pradėjo veiklą, kurią pavadino „fotomedžiokle“. Jonas Cikana vaikystėje dar nesuprato, ką reiškia fotomedžioklė ir pirmą kartą fotomedžiokle susidomėjo ketvirtoje klasėje. Liudvinavo vidurinėje mokykloje lankė fotobūrelį. Anuo laiku fotografuodamas juostiniu fotoaparatu išmoko nustatinėti reikalingus parametrus, spausdinti nespalvotas nuotraukas. Net pajuokavo, kad kitoje parodoje galėtų pristatyti išsaugotą nuotraukų gaminimo įrangą. Savotiškas iššūkis iš paauglystės: prašomas fotografavo vestuves, krikštynas. Tuo fotografo „karjera“ baigėsi, bet išliko pomėgis visam gyvenimui. Dabar fotografuoja paprastu „Sony alfa“, džiaugiasi, kad šis aparačiukas pasižymi gebėjimu užfiksuoti spalvas.
Iki Kybartų kunigas tarnavo vaizdingose Dzūkijos parapijose: Šventežeryje, Liškiavoje. Pasak jo, negalėjo ramus praeiti pro prieš akis atsiveriantį gamtos grožį. Kai vienąkart nuotraukų parodė bičiuliui, tasai skatino surengti parodą. Tačiau, galima sakyti, kad tik ši paroda yra pirmoji. Šiek tiek jo nufotografuotų vaizdų puošia Liškiavos vienuolyno svečių namų patalpas, daug nuotraukų išdovanojo.
Kunigas Jonas pasidalino prisiminimais, kaip Liškiavoje yra „gaudęs“ akimirkas: nuo remontuojamos bažnyčios pastolių, nuo kopėčių ir pan. Štai taip apibūdino jam pačiam įspūdingiausią kadrą: „Liškiavos bažnyčia stovi ant Nemuno kranto. Kai artėja ruduo, upė vėsta, tuomet kasryt virš jos susiformuoja labai gražūs rūko fejerverkai, bet tai trunka neilgai ir reikia pataikyti užfiksuoti“. Žiūrovų dėmesį atkreipė ir į per visą dangaus panoramą užfiksuotus debesis.
Užklaustas, ar nesiruošia surengti parodą, kuriose jau užfiksavo Kybartų bažnyčios ir apylinkių vaizdus, kun. J. Cikana parodė, kaip jam pasisekė dviračiu važiuojant mobiliuoju telefonu „pagauti“ saulės nušviestą Kybartų bažnyčios bokštą. Gamtą mylintis ir jos pilnatvėje pasikraunantis kunigas pažadais dėl parodų nesižarstė, tik garsiai pasvajojo, kad daugiau norėtų pafotografuoti gamtos gyvūnijos, tačiau tam reikėtų turėti geresnį, deja, brangiai kainuojantį, fotoaparatą. Šią klebono svajonę nugirdo ir parodos atidaryme dalyvavusieji parapijiečiai. Ir ką žinosi, gal ateityje padės ją įgyvendinti.
Parodą „Tebūnie šviesa“ žmonės galės dar galės pamatyti Algimato Kezio galerijoje (J. Basanavičiaus g. 9, Kybartai).