22 rugpjūčio, 2024

Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl žemės ūkis nebegali išsiversti be skaitmeninių technologijų?

Nors žemės ūkis paprastai siejamas su tradicijų laikymusi, modernios technologijos į jį skverbiasi kai kada net greičiau, nei į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kol keliuose dar tik laukiame savavaldžių automobilių, laukuose vis dažniau zuja automatizuotai vairuojama technika, kurios tikslumas šiandien jau matuojamas centimetrų tikslumu. Ši technologijų evoliucija prisideda prie smarkiai našesnio ūkininkavimo, o 5G ir kiti modernūs sprendimai čia žada dar platesnes galimybes tvarumui ir efektyvumui gerinti.

„Diskutuodami apie ūkininkavimą, turėtume atsikratyti stereotipų apie sunkų fizinį darbą, purvinus batus bei mūsų senelių jaunystę menančius padargus. Šiandien mobilus ryšys naudojamas didžiojoje dalyje žemės ūkio darbų, pradedant sėja ir baigiant derliaus nuėmimu. Skaitmeninės inovacijos žemdirbystėje darosi nepakeičiamos, kadangi mažina sąnaudas, per tą patį laiką leidžia nudirbti daugiau ar paprasčiausiai apsaugo nuo technikos sugedimo viduryje laukų. 5G bei jautresnės pozicionavimo sistemos visus šiuos privalumus tik dar labiau sustiprins, žemės ūkyje pasiūlydamos didesnį tikslumą ir autonomiją“, – teigia „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Tiksliosios žemdirbystės evoliucija

Žemės ūkio skaitmenizacija daug kam gali atrodyti, kaip paskutinių kelerių metų tendencija, tačiau iš tikrųjų šis procesas prasidėjo gerokai anksčiau. Jau daugiau nei dešimtmetį plėtojama tiksliosios žemdirbystės koncepcija ūkininkavimą pavertė preciziška veikla, kurios konkurencingumą šiandien lemia gebėjimas tiksliai valdyti išteklius ir optimizuoti procesus. Vienas svarbiausių šios evoliucijos veiksnių buvo tikslesnės GPS atmainos – DGPS – išpopuliarėjimas.

„DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas akcentuoja, jog DGPS padėjo automatizuoti dažniausiai pasikartojančias žemės ūkio veiklas, kartu užtikrinant geresnę jų atlikimo kokybę ir tikslumą. Tą iliustruoja „John Deere“ sukurta žemės ūkio valdymo platforma, prie kurios, naudojant mobiliuosius tinklus, technika jungiama jau beveik 15 metų. Išnaudojant mobiliojo ryšio ir tikslaus pozicionavimo per DGPS galimybes, žemės ūkio mašinos gali būti užprogramuojamos ir nuotoliniu būdu valdomos, atliekant žemės apdirbimą, sėją, tręšimą, purškimą, kūlimą bei kitus svarbiausius darbus.

„Naujausias skaitmeninis kombainas „John Deere S7“ turi įdiegtą autonominio valdymo sistemą, kuri virš 20 tonų sveriančią mašiną vairuoja 2,5 cm tikslumu. Papildomai, kombainas aprūpintas vaizdo apdorojimo sistema ir pažangia greičio palaikymo sistema, kuri paremta palydovinėmis „Sentinel-2“ nuotraukomis. Šios technologijos kombainą iš anksto, per ateinančias aštuonias sekundes, informuoja apie jam apdoroti teksiantį derliaus kiekį ir pagal tai parenkami tinkami nustatymai. Tokiu būdu išlaikomas didžiausias darbo našumas ir aukščiausia derliaus nuėmimo kokybė“, – praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia E. Navickas.

Telemetrija prastovų prevencijai

Augant žemės ūkio technikos efektyvumui, jos eksploatacijoje vis didesnį vaidmenį vaidina priežiūra. Reguliarūs aptarnavimo intervalai ne visada gali užkirsti kelią netikėtiems gedimams, todėl ūkininkams kyla rizika ne tik susidurti su brangiu remontu, tačiau ir dėl laiku neatlikto darbo patirti tiesioginius gamybinius nuostolius, kurių suma gali smarkiai viršyti gedimo šalinimo sąmatą. Būtent dėl to nuotolinio stebėjimo, dar kitaip vadinamo telemetrija, sprendimai darosi neatsiejami nuo modernios technikos.

Telemetrinė sąsaja ūkininkams suteikia galimybę realiu laiku stebėti savo mašinų „sveikatą“, automatiškai įspėdama apie netinkamą tam tikrų mazgų veikimą. Turėdami prieigą prie šių duomenų, technikos aptarnavimo centruose dirbantys inžinieriai gali greitai imtis veiksmų, o galėdami atlikti diagnostiką per nuotolį, specialistai dalį su elektroninėmis sistemomis susijusių gedimų gali pašalinti net nenuvykę iki technikos. O jei to padaryti nepavyksta, žinodami visą informaciją apie problemą, meistrai gali tinkamai pasiruošti ir techniką pataisyti atvykę į vietą.

Telemetrija pasitarnauja ne tik žemės ūkio technikos savininkams, bet ir kitiems ja besinaudojantiems asmenims. Kadangi tarp ūkininkų vis labiau populiarėja jiems reikalingų padargų nuoma, telemetrija padeda tiksliau apskaityti jų naudojimą, taupyti kaštus optimizuojant jos darbą ir atidžiai stebėti darbo procesus.

Nenuostabu, kad matančiųjų skaitmenizacijos vertę nuolat daugėja. Šiandien ūkininkai Lietuvoje skaitmeniniu būdu dokumentuoja virš 1,5 mln. hektarų darbo laukuose, o „DOJUS agro“ aptarnauja jau apie 2500 prie „John Deere“ ekosistemos prijungtų žemės ūkio mašinų, kurių penktadalis yra kitų gamintojų technika.

Ateityje – dar didesnis tikslumas

Kalbėdamas apie žemės ūkio inovacijų kryptį, „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas R. Brasius linkęs išskirti dar didesnį tikslumą pasiekti padedančius sprendimus. Jų pagrindu turėtų tapti tokios technologijos, kaip LitPOS tinklas, kuris veikia priimdamas signalus iš palydovų bei realiu laiku siusdamas pataisas į GPS prietaisus. Tai padeda apskaičiuoti ir eliminuoti GPS palydovų signalo paklaidą, kas ūkininkų technikos tikslumą padidina iki vos 1 cm.

„Nors kol kas didžioji dauguma žemės ūkio įrengimų naudoja geriau išvystytus 2G arba 4G tinklus, į ją pamažu kelią skinasi ir kasmet vis labiau plėtojamas 5G. Ūkininkams 5G ypač patrauklus dėl itin mažo vėlinimo, leidžiančio pasiekti aukštesnį technikos autonomijos lygį. Nuotolinis įrengimų valdymas be jokio uždelsimo panaikina poreikį žmonėms fiziškai prižiūrėti technikos darbą laukuose, taip žymiai padidinant darbo našumą. Be to, penktos kartos tinklo technologijos suteikia galimybę integruoti pažangesnius daiktų interneto (IoT) jutiklius, kurie realiu laiku perduoda duomenis apie pasėlių būklę, leisdamos technikai savarankiškai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų“, – aiškina R. Brasius.

Anot „DOJUS agro“ atstovo E. Navicko, didesnis tikslumas žemės ūkyje yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir praktinė būtinybė, siekiant didinti veiklos efektyvumą bei dar labiau sumažinti sąnaudas. Kai technika gali veikti centimetrais matuojamu tikslumu, ji pajėgi didžiausiu efektyvumu sėti, kiekvieną augalą nupurkšti idealiai jam subalansuotu trąšų kiekiu ir robotizuoti technikos valdymą.

Be didesnio derliaus tai reiškia ir geresnę produkcijos kokybę bei mažesnį poveikį aplinkai. Tikslioji žemdirbystė mažina trąšų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimą, taupo vandens išteklius bei prisideda prie mažesnių technikos kuro sąnaudų ir geresnio žemės ploto išnaudojimo pasėlių auginimui.


20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Elektra varomi varikliai yra nepakeičiama šiuolaikinės technologijų pramonės dalis, naudojami įvairiose srityse – nuo transporto iki gamybos ir buitinių prietaisų. […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Investicijos visada siejamos su noru gauti naudą ateityje – ar tai būtų finansinis pelnas, ar ilgalaikė nauda jūsų gyvenimo kokybei. […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

18 gruodžio, 2024

SEB grupė konsoliduoja savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungia tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Kaip skelbiama banko […]

18 gruodžio, 2024

Jūriniai konteineriai vis dažnesnis pasirinkimas verslui ir individualiems vartotojams, ieškantiems ekonomiškų ir lanksčių sprendimų sandėliavimo poreikiams. Jų universalumas, tvirtumas ir […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]