Norint žiemą nesirgti, imunitetu reikia rūpintis jau rudenį

Rudenį, kai oro temperatūra krenta ir peršalimo ligų rizika didėja, didžiausiu iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas.

Imunitetas yra sudėtinga apsaugos nuo infekcijų sistema, kurią sudaro baltieji kraujo kūneliai, antikūnai ir kiti komponentai, tokie kaip limfmazgiai. Kai imunitetas yra silpnas, organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms.

Imuniteto silpnėjimą gali lemti įvairūs veiksniai – tiek genetiniai, pavyzdžiui, lėtinės ligos, tiek išoriniai, tokie kaip nesubalansuota mityba, patiriamas stresas ar aplinkos užterštumas. Todėl rudenį itin svarbu rūpintis savo sveikata ir stiprinti imunitetą.

Ženklai, kad imunitetas nusilpęs

Dažni peršalimai. Įprastai suaugusieji serga peršalimu 2–3 kartus per metus ir vidutiniškai pasveiksta per savaitę. Ženklas, kad imuninė sistema nusilpusi – tai nuolatinis peršalimas arba ilgai trunkantis varginantis peršalimas.

Nuolatiniai virškinimo sutrikimai. Apie 70 % imuninės sistemos yra virškinimo trakte, kuriame naudingosios bakterijos ir mikroorganizmai saugo nuo įvairių infekcijų. Žarnyno bakterijų disbalansas gali didinti virusų ir lėtinių uždegimų riziką. Jei kankina dažnas viduriavimas, dujų kaupimasis ar vidurių užkietėjimas tai signalas, kad imuninė sistema susilpnėjusi.

Lėtai gyjančios žaizdos. Jei oda lėtai gyja po nudegimų, įpjovimų ar įbrėžimų, tai gali reikšti, kad jūsų imuninė sistema neveikia tinkamai. Odos atsinaujinimas ir gijimas tiesiogiai priklauso nuo sveikų imuninės sistemos ląstelių, todėl, jei žaizdos gyja lėtai, tai gali reikšti vangų imuninį atsaką.

Dažnos infekcijos.  Jei dažnai sergama įvairiomis infekcijomis, tai gali būti ženklas, kad imuninė sistema nusilpusi, o jai atstatyti reikia imtis veiksmų nedelsiant. Padidėjusi rizika gali pasireikšti pakartotinėmis ausų, kvėpavimo takų ar kitomis infekcijomis, kurios gali reikalauti gydymo antibiotikais, o dažnas jų vartojimas ne tik alina organizmą, bet ir mažina medikamentų veiksmingumą ilgainiui.

Nuolatinis nuovargis. Nuolat jaučiamas nuovargis net ir pakankamai išsimiegojus gali reikšti, kad imuninė sistema yra nusilpusi. Susilpnėjus imuninei sistemai, organizmas taupo energiją, kad galėtų kovoti su infekcijomis, todėl atsiranda lėtinis nuovargis.

Natūralūs imuniteto stiprinimo būdai

Tinkama ir subalansuota mityba. Į savo maisto racioną įtraukite maisto produktų, kuriuose yra pakankamai mikroelementų, ypač vario ir cinko.
Maisto produktai, kuriuose gausu vario: jūros gėrybės, kepenys, riešutai tokie kaip anakardžiai, makadamijos riešutai, pekano riešutai, migdolai ir pistacijos.
Maisto produktai, kuriuose gausu cinko: žalios daržovėse, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai kopūstai, tai pat riešutai ir pupelės. Cinko randama ir gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, jūrų gėrybėse, žuvyje.

Kūno grūdinimas. Reguliarus ir sistemingas pabuvimas šaltesniame, nei įprasta, ore ar kūno apliejimas vėsiu vandeniu daro teigiamą įtaką imuninei sistemai, medžiagų apykaitai bei emocinei būklei. Keletas rekomendacijų kaip grūdintis siekiant maksimalaus efekto imuninei sistemai ir bendrai sveikatai:

Grūdinkitės sistemingai. Grūdinimosi įprotis susiformuoja per keletą mėnesių, o nutraukus procedūras poveikio įprastai netenkama per 2–3 savaites. Padarius pertrauką nuo grūdinimosi, net ir labai užsigrūdinęs žmogus vėl turėtų pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių procedūrų.

Grūdinkitės nuosekliai. Norint didinti grūdinimosi procedūrų intensyvumą, patariama tai daryti pamažu, pavyzdžiui, tris dienas apsiliejus vėsiu vandeniu, ketvirtą dieną apsilieti šaltu vandeniu.

Atsižvelkite į individualias savybes. Galbūt jums tinka apsiliejimas duše +18º C vandeniu, galbūt apsitrynimas ar apsiprausimas iki pusės vėsiu vandeniu, o galbūt maloniausiai jausitės lengvai apsirengę ir keletą minučių pasimankštinę lauke ar balkone.

Asmens higiena. Saugantis rudenį siaučiančių virusų svarbu pasirūpinti tinkama rankų higiena, reguliariai vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimų, o jaučiant net ir lengvus peršalimo simptomus verčiau likti namuose.

Kokybiškas miegas ir fizinis aktyvumas. Miego metu kūnas atsistato, pailsi nuo streso (gaminama mažiau kortizolio ir adrenalino),  o to pasėkoje atsistato ir sustiprėja imuninė. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti ne trumpiau nei 7 valandas ir laikytis paros rėžimo. Toks režimas padeda sumažinti stresą, kuris slopina imuninę sistemą, bei skatina ją atsistatyti.
Aktyvus pasivaikščiojimas, bėgiojimas, fiziniai pratimai, darbas su svoriais – visa fizinė veikla gerina imuninės sistemos darbą. Mokslininkai nustatė, kad sportas įvairiais mechanizmais padeda apsisaugoti nuo senėjimo išlaikydamas imuninės sistemos aktyvumą.

Natūralių gamtos duotų antibiotikų vartojimas. Pasaulyje daugėjant vaistams atsparių bakterijų, verta atkreipti dėmesį į natūralius gamtoje randamus natūralius antibiotikus:

Česnakinės daržovės (svogūnai, česnakai) gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, naikina daugelį bakterijų ir grybelių.
Medus, bičių pikis ir žiedadulkių produktai naikina bakterijas ir grybelius, gydo nuo kosulio, kvėpavimo takų uždegimo.
Imbieras naikina bakterijas, neutralizuoja virusus, kol jie dar nespėjo išplisti, neleidžia išsivystyti antrinėms bakterinėms infekcijoms. „Šildo“ organizmą iš vidaus.
Ežiuolė priverčia žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Malšina uždegiminius procesus. Padeda sumažinti infekcinės ligos trukmę, sunkumą.
Citrusiniai vaisiai, petražolės, erškėtuogės turi daug vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą įvairioms, ypač kvėpavimo takų, infekcinėms ligoms.
Alavijų sultys didina organizmo atsparumą infekcijoms, pasižymi tonizuojančiu, priešuždegiminiu poveikiu, padeda atsistatyti nusilpusiam organizmui.

Pradėję rūpintis savo imunitetu jau dabar, žiemos sezonu galėsite mėgautis geresne savijauta ir mažesne peršalimo ligų rizika.