Dėl priverstinio orlaivio „Ryanair“ nutupdymo Baltarusijoje įtariamaisiais paskelbti trys šios šalies piliečiai
Trys asmenys, Baltarusijos piliečiai, pripažinti įtariamaisiais tyrime dėl priverstinio orlaivio nutupdymo Minske, šiuo orlaiviu 2021 m. skrido tuometinis baltarusių opozicionierius Ramanas Pratasevičius.
Ketvirtadienį priimta nutartimi Varšuvos miesto centro apylinkės teismas visiems įtariamiesiems pritaikė kardomąją priemonę suėmimą.
„Duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad melagingu pranešimu apie sprogmenį ir ultimatyviu reikalavimu nedelsiant nutupdyti lėktuvą Minsko oro uoste Baltarusijos specialiosios tarnybos vykdė užduotį demonstratyviai sulaikyti lėktuvu skridusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių ir įbauginti Baltarusijos režimui oponuojančius bei kitus asmenis“, – teigiama penktadienį paskelbtame prokuratūros pranešime.
Šiame tyrime Lenkijos prokurorai pareiškė įtarimus trims Baltarusijos piliečiams, įvykio metu ėjusiems aukšto rango pareigas su valstybės saugumu bei oro navigacija susijusiose institucijose, dėl neteisėto laisvės atėmimo teroristinio pobūdžio veiksmais 132-iems, įvairių valstybių pilietybes turintiems, lėktuvo keleiviams bei įgulos nariams ir šiais veiksmais siekiant įbauginti Baltarusijos režimui oponuojančius bei kitus asmenis.
Lietuvos ir Lenkijos prokuratūros tęs bendradarbiavimą Eurojusto koordinuojamoje jungtinėje tyrimo grupėje iki pilno šio įvykio tyrimo užbaigimo ir reikiamų procesinių sprendimų priėmimo.
Apie tai Eurojustą, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrą, ir šios agentūros koordinuojamą jungtinę tyrimo grupę, kurios nare yra Lietuvos prokuratūra, informavo Lenkijos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorai.
2021 m. gegužės 23 d. apie 13 val. Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, registruotas Lenkijoje, kuriuo iš Atėnų į Vilnių skrido 132 asmenys (keleiviai ir įgula), netikėtai buvo nukreiptas į Minską.
Kaip skelbta, iš Graikijos į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas MIG-29.
Leistis Minsko oro uoste avariniu būdu pilotai buvo priversti po to, kai Minsko skrydžių kontrolės centras pranešė jiems apie tariamai lėktuve esantį sprogstamąjį užtaisą, galimo sprogimo pavojų ir pareikalavo nedelsiant leistis. Pilotams įvykdžius šį reikalavimą Baltarusijos pareigūnai sulaikė du orlaiviu skridusius keleivius – R. Pratasevičių ir jį lydėjusią tuometinę jo draugę Sofiją Sapegą, o kitus ne vieną valandą pralaikė ginkluotų pareigūnų saugotoje oro uosto erdvėje. Po beveik aštuonių valandų lėktuvui pagaliau buvo leista pakilti ir grįžti į Vilnių.
Pasak prokuratūros, apgaule perimta lėktuvo kontrolė vertintina kaip teroristinio pobūdžio veiksmas, keliantis tiesioginį pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ir neteisėtas lėktuvo įgulos ir keleivių laisvės suvaržymas.
Atsižvelgiant į Lietuvoje bei Lenkijoje nedelsiant po šio įvykio pradėtus tyrimus ir abiejų valstybių interesus, buvo sudaryta tarptautinė jungtinė tyrimo grupė, kurios veiklą koordinuoja Eurojustas.
Derindami tolimesnius veiksmus, Lietuvos bei Lenkijos prokuratūrų atstovai taip pat susitarė dėl tyrimo koncentravimo Lenkijoje, tuo užtikrindami itin svarbaus teisingumui principo, skelbiančio, kad asmuo už tą patį negali būti baudžiamas du kartus, įgyvendinimą.
Tirdami beprecedentį, didelę tarptautinę reakciją sukėlusį įvykį, Lietuvos bei Lenkijos teisėsaugos pareigūnai atliko detalią į Lietuvą grįžusio orlaivio apžiūrą, ištyrė atskirus lėktuvo įrenginius bei pilotų pokalbių įrašus, skrydžių bendrovei „Ryanair“ pateiktas įgulos narių ataskaitas, techninius skrydžio duomenis iš „juodųjų dėžių“, lėktuvo keleivių Minske padarytus vaizdo, garso įrašus bei nuotraukas, apklausė dešimtis liudytojų, įskaitant įgulos narius bei keleivius, užklausė ir gavo skirtingų sričių ekspertų išvadas, aktualius atsakymus iš užsienio valstybių bei surinko daug kitų reikšmingų duomenų.
Lėktuvu skridęs aktyvistas R. Pratasevičių bei jo draugė S. Sapega Baltarusijos režimo kaltinti padėję koordinuoti antivyriausybinius protestus, kurie kilo po to, kai po rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais, Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu šeštai kadencijai.
Kiek vėliau abu prisipažino kaltais dėl jiems mestų kaltinimų ir nusprendė sudaryti susitarimą su tyrėjais.
Viešojoje erdvėje daug diskusijų sukėlė iki tol Baltarusijos režimą kritikavusio R. Pratasevičiaus interviu valstybinei žiniasklaidai, kuriame jis prisipažino ir raginęs rengti protestus, ir kartu gyrė A. Lukašenką. 2023 m. aktyvistas buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus, vėliau nuo bausmės buvo atleistas.
Pernai skelbta, kad Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka suteikė malonę studentei S. Sapegai, 25 metų Rusijos pilietė S. Sapega buvo nuteista šešerius metus kalėti už „socialinės neapykantos kurstymą“ ir „smurtą ir grasinimus“.
2019 m. R. Pratasevičius buvo pasitraukęs į Europą, iš kur padėjo vadovauti „Nexta“ kanalams „Telegram“ tinkle – jie tapo svarbia Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemone, padėjusia mobilizuoti protestuotojus per istorinius protestus prieš ginčijamą A. Lukašenkos perrinkimą 2020-aisiais.
R. Pratasevičius ir S. Sapega po arešto pasirodė vaizdo įrašuose, kuriuose „prisipažino“ dėl savo nusikaltimų. Pasak jų rėmėjų, šie vaizdo įrašai buvo nufilmuoti per prievartą ir tokia yra Baltarusijos režimo taktika jo kritikams spausti.
Su priverstiniu lėktuvo nutupdymu susijęs incidentas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir sulaukė Europos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir JAV sankcijų.
