Socialinio verslo ir inovacijų forumas atveria kelią politiniam dialogui ir ateities strategijoms

„Socialinio verslo ir inovacijų forumas“ š. m. rugsėjo 9 d. pasitiko tema – „Rytojaus technologijos: socialinių pokyčių siekis pasitelkiant inovacijas“ ir pritraukė politikos formuotojus, socialinio verslo lyderius, inovatorius ir įvairių sričių ekspertus. Forumas jau treti metai iš eilės sulaukia didelio tarptautinio dėmesio, jame dalyvavo daugiau nei 30 pranešėjų iš 12 pasaulio šalių, pranešimų klausė dalyviai, prisijungę nuotoliu tiek iš Europos šalių, tiek JAV ir net Australijos.

Socialinis verslas – viešojoje politikoje

„Šių metų forume neatsitiktinai akcentavome technologijų ir socialinių inovacijų sinergiją. Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame technologijų pažanga atveria naujus horizontus ir suteikia įrankius, leidžiančius spręsti giliausias ir aktualiausias visuomenės problemas. Tačiau ši pažanga turi būti derinama su socialiniu jautrumu ir atsakomybe, kurią privalome prisiimti, siekdami teisingesnio, lygesnio ir tvaresnio pasaulio“, – sakė Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė.

Renginio globėja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen forumo atidarymo kalboje atkreipė dėmesį į inovacijų svarbą: „Kalbant apie inovacijas, ypač apie dirbtinį intelektą, šalia didžiulių galimybių, kurias jo pritaikymas atveria daugelyje sričių, vis dažniau girdimi įspėjimai apie kylančias rizikas, jei sprendimų priėmėjai nespės paskui pažangiausias technologijas ir neatras racionalių jų reglamentavimo būdų. Todėl dabar kaip niekada anksčiau yra svarbus tamprus ryšys tarp įvairių sričių ekspertų ir interesų grupių, kad galėtume efektyviai keistis žiniomis ir spėtume priimti išmintingus sprendimus labai greitai besikeičiančiame pasaulyje. Žiūrėdama į šios dienos programą, kalbėtojus ir jų temas, džiaugiuosi, kad bus mėginama plačiai ir iš skirtingų kampų apžvelgti galimybes, kurias suteikia naujausių technologijų ir socialinio verslo bendradarbiavimas.“

„Noriu pabrėžti šio forumo svarbą politiniame kontekste. Lietuvos Respublikos Seime rengiamas forumas suteikia unikalią galimybę tiesiogiai įtraukti politikus į diskusijas apie socialinio verslo stiprinimą ir technologinių inovacijų reikšmę. Tai yra ypatinga proga, kuri leidžia ne tik apžvelgti pasiekimus, bet ir tęsti atvirą dialogą. Šis dialogas tarp įvairių politinių partijų bei socialinio verslo ir socialinių inovacijų ekosistemos veikėjų prieš porą metų buvo pradėtas Lietuvos socialinio verslo asociacijos ir mano tuomet vadovaujamo Ekonomikos komiteto iniciatyva aktyviai įtraukiant ir Europos Komisiją bei tarptautinį Diesis tinklą. Tikiuosi ir linkiu, kad forumo metu vykusios dalykinės diskusijos ir užgimusios naujos idėjos suteiks galimybę nubrėžti tolesnes gaires naujam politiniam ciklui, kuris prasidės jau visai netrukus, po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, ir naujoje kadencijoje galėtų virsti į socialinio verslo plėtros strategiją bei konkretų veiksmų planą šiai strategijai įgyvendinti“, – teigė Kazys Starkevičius, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Socialinio verslumo skatinimas

Pasak V. Bražiūnaitės, šis forumas rodo kelią, kurį asociacija nuėjo per pastaruosius kelerius metus, o svarbiausias laimėjimas, tai, kad socialinio verslo klausimas grįžo į viešosios politikos darbotvarkę ir buvo ypač aktyviai diskutuojamas gruodį, kai buvo patvirtintas socialinio verslo apibrėžimas: „Tačiau tai tik kelio pradžia, Lietuvos turi įsipareigojimą per metus parengti socialinės ekonomikos nacionalines strategijas, kuriose labai svarbus vaidmuo yra socialiniam verslui. O šis forumas padeda gerą pamatą strategijai rengti. Tarptautinių partnerių palaikymas, LISVOS tapimas tarptautiniu Diesis tinklo nariu, suteikia galimybę remtis geromis praktikomis iš kitų šalių ir mokytis vieniems iš kitų.“

Ramūnas Godeliauskas, Rokiškio rajono savivaldybės meras, pasidalijo, kad savivaldybė kartu su partneriais iš Latvijos bei LISVA įgyvendina projektą „Socialinio verslumo ekosistemos tobulinimas Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“, finansuojamą Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2021-2027 m. lėšomis. Projektas siekia skatinti socialinį verslumą, stiprinant socialinio verslumo gebėjimus, perkeliant atsakomybę į viešąjį sektorių, remiant pedagogus ir skleidžiant gerosios patirties istorijas: „Siekiame kaip įmanoma didesnio socialinio verslumo ugdymo, skatinimo ir plėtros  regione tam, kad paskatintume socialinę ekonomiką, todėl svarbu, kad regione būtų sudarytos sąlygos socialinių verslų vystymui. Taip pat didžiuojamės, kad Socialinio verslo forumas 2025 vyks būtent Panevėžio regione.“

Kaip stiprinti socialinio verslo ekosistemą?

Socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais: trūksta socialinio verslo teisinio statuso aiškumo ir atviro bei lankstaus valstybės institucijų požiūrio į socialinio verslo kūrimą ir plėtrą. Pirmoji forumo sesija buvo skirta aptarti institucijų vaidmenį ir būtinas sąlygos, stiprinant socialinio verslo ekosistemą.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, prieš artėjančius Seimo rinkimus LISVA pateikė politinėms partijoms pasiūlymus socialinio verslo sektoriaus plėtrai Lietuvoje stiprinti. „Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą. Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas, kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus“, – vardijo V. Bražiūnaitė.

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto narys Lukas Savickas pabrėžė, kad ES demonstruoja globalią lyderystę, siekiant plėtoti socialinę ekonomiką: Patvirtintas ES veiksmų planas siekia didinti socialines investicijas, remti socialinės ekonomikos dalyvius ir socialines įmones, kad jos pradėtų veiklą, plėstųsi, diegtų naujoves ir sukurtų darbo vietas. Tuo pačiu neatsiliekame ir mes, kartu su kolegomis sėkmingai praėjusių metų pabaigoje įtvirtinome socialinį verslą kaip atskirą ekonominės veiklos kategoriją. Įteisinus socialinį verslą kaip tokį, išaugo teigiamas socialinis ir aplinkosauginis poveikis vykdant verslą, palengvėjo gauti prieigą prie finansavimo šaltinių ir rinkų, įgyvendinti paramos programas. Dabar kaip niekad didelį akcentą dedame inovacijoms, kurias gali įgyvendinti socialiniai verslai, nes politinis socialinių inovacijų palaikymas užtikrina sisteminį pokytį visuomenėje bei formuoja naują pasitikėjimo inovacijomis kultūrą, orientuotą į pažangą, atliepiančią visuomenės poreikius.“

Tarptautinio tinklo „Diesis Network“, vienijančio 100 000 organizacijų per pagrindines nacionalines federacijas ir socialinio verslo paramos tinklus, prezidentas Luca Pastorelli akcentavo socialinio verslo ekosistemos pajėgumų stiprinimo svarbą, būtinybę palaikyti dialogą tarp įvairių suinteresuotųjų šalių. O valdžios institucijų tarptautinį tarpusavio mokymąsi L. Pastorelli paminėjo kaip ypač paveiktų įrankį, skirtą stiprinti socialinei ekonomikai.

Socialinių inovacijų ir technologijų ekosistemų suartinimas

Antroje sesijoje dėmesys buvo skirtas aptarti įvairių sektorių bendradarbiavimo, naudojant naujausias technologijas ir inovacijas, socialinėje srityje skatinimo būdams. Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys džiaugėsi, jog tarp dviejų pasaulių – socialinių ir technologinių inovacijų – tiesiama vis daugiau tiltų: „Forume vykusios diskusijos neabejotinai rodo, kad socialinių inovacijų kūrėjai vis dažniau gręžiasi į technologinių inovacijų ekosistemą ir ieško sprendimų, kurie galėtų optimizuoti jų veiklą, tuo tarpu technologinių inovacijų ekosistemos dalyviai tampa vis atviresni socialinių inovatorių specifikai. Galime daug vieni iš kitų išmokti ir drauge tapti stipresni bei atsparesni krizėms, tačiau kartais bendradarbiauti – sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Būtent todėl ypač reikalingi tokie renginiai kaip Socialinių inovacijų ir verslo forumas, kuriame prie vieno stalo susėda daugybė suinteresuotų grupių ir bando išgirsti vieni kitus.“

Ekspertai trečioje sesijoje pristatė sėkmingų atvejų tyrimus, kuriuose buvo akcentuojami novatoriški sprendimai ir aptariami geriausios praktikos įvairiuose sektoriuose nustatymo ir įgyvendinimo metodai. Dalyviai sužinojo, kaip pritaikyti praktinius metodus konkrečiomis aplinkybėmis, įvertinti jų poveikį ir įveikti bendras problemas. Sesija buvo siekiama suteikti dalyviams reikiamų žinių, kad jų organizacijose ir bendruomenėse būtų skatinamas našumas, veiksmingumas ir teigiami pokyčiai, užtikrinant technologijų ir socialinių inovacijų sąveiką. Organizacijos „SILab Ukraine“ ir Ukrainos socialinio rizikos fondo valdybos pirmininkė Anna Gulevska-Chernysh pabrėžė, kad karo metu socialinis verslas yra svarbus įrankis ir  pasidalino įžvalgomis apie skaitmenizavimo veiklas.

Turiningoje diskusijoje Socialinio verslo vaidmuo ir ateitis besikeičiančiame pasaulyje dalyvavo net aštuoni ekspertai, o ją moderavo Julija Jermakova, LISVA valdybos pirmininko pavaduotoja: „Socialinis verslas ir inovacijos yra galingos priemonės, padedančios spręsti šiuolaikinius iššūkius. Siekiant stiprinti šių verslų pozicijas, būtina politinė ir technologinė parama.  Rekomendacijos apima tiek politinių ir teisinių priemonių taikymą, tiek inovacijų diegimą, kad socialiniai verslai galėtų efektyviai spręsti visuomenei svarbias problemas ir prisidėti prie ilgalaikio tvarumo. Dirbtinis intelektas tampa vienu iš įrankių, į kurį nebegalime nekreipti dėmesio, ne jis suteikia galimybes, tačiau ir kelia naujus iššūkius. Išgirstos ekspertinės įžvalgos suteikia daug apmąstymų, kelia klausimus, kaip judėti pirmyn. Tikiu, kad dalyviai pasisėmė ne tik įkvėpimo, bet ir minčių, kokius pokyčius kurti.“

V. Bražiūnaitė, apibendrindama renginį, atkreipė dėmesį, kad viso forumo metu akcentas buvo į socialinio verslo, inovacijų žinomumo didinimą, dialogą ir susikalbėjimą: „Labai svarbu, kad socialinis verslas, kaip įrankis, sprendžiantis aktualius visuomenei iššūkius, būtų įtrauktas į Lietuvos strateginius dokumentus, Europos finansinio periodo planus, pagalbos ekonomikai planus. Tikimės, kad aktualiais socialinio verslo klausimais dirbsime kartu ir su naujai išrinktais Seimo nariais. Taip pat daug kartų buvo kalbama ir akcentuojami verslumo gebėjimai bei savęs pristatymas, tačiau tam reikia pakankamai žinių ir resursų. Technologiniai įgūdžiai tampa vis svarbesni, kad galėtume konkuruoti tarptautiniu mastu. Ypatingą vaidmenį vaidina patys socialiniai verslai, kurie turėtų būti labiau girdimi, matomi ir visapusiškai aktyvus. Mes, kaip asociacija, siekiame padėti socialiniams verslams: vienijame 27 narius, kurie šiai dienai sprendžia beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų problemas, mūsų siekis yra stiprinti juos, kad jie galėtų kurti pokytį.“