Pirmoji ponia Vinco Krėvės lituanistinėje mokykloje Filadelfijoje: kryptingai ir valingai darbuokimės prigimtinės savasties labui
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį Filadelfijos mieste (JAV) lankėsi Vinco Krėvės lituanistinėje mokykloje.
Ši mokykla įkurta 1960 metais, veikia sekmadieniais, teikia ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo paslaugas. Šiais mokslo metais joje mokosi 47 mokiniai. Mokomasi lietuvių kalbos, kultūros, istorijos, tradicijų, šokių ir dainų. Mokytojai ir jų padėjėjai čia dirba savanoriškumo pagrindais.
Bendraudama su mokyklos bendruomene pirmoji ponia pabrėžė, jog lietuviškąją savastį formuoja gimtoji kalba – viena seniausių iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, didinga istorija, gamtos pajauta persmelkta pasaulėžiūra ir meilė Lietuvai.
„Džiaugiuosi, kad tai suprantate ir vertinate, kad lietuviškosios savasties puoselėjimui negailite pastangų, dėmesio, laiko, ryžto. Šis lietuvybės židinys, ši mokykla veikia jau 84 metus, net kelios lietuvių kartos baigė šią mokyklą, o dabar buvę jos absolventai ir patys, matyt, čia atveda savo vaikus. Tai įkvepiantis pavyzdys ne tik lietuviams visame pasaulyje, bet ir daugybei kitų tautų: išmokti valingai, kryptingai darbuotis prigimtinės savasties labui“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia priminė, jog pasaulyje yra daugiau kaip 250 lituanistinių mokyklų – lietuvybės židinių, savasties saugyklų. Pasak jos, V. Krėvės mokykla, garsėjanti savo mokiniais, mokytojais, puikiais ,,Aguonėlės“ šokėjais, gali didžiuotis būdama viena iš jų. Iš ,,Aguonėlės“ išaugo tautinių šokių kolektyvas ,,Aguona“, šiemet dalyvavęs jubiliejinėje šimtmečio Dainų šventėje Vilniuje.
„Lietuva tiesia ranką ir siekia kokybiško lituanistinio švietimo JAV ir kitose užsienio valstybėse plėtros. Lietuvybės pagrindas – lietuvių bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje. Kalba gyva, kol ja kalbama, istorija svarbi, kol ji perduodama iš kartos į kartą. Jūsų bendruomenė, bendradarbiaudama su kitomis lietuvių organizacijomis ir rengdama bendrus renginius, svariai prisideda prie lietuvybės išsaugojimo ir stiprinimo“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
„Link savų“ – mokyklos šūkis, kuris kuria vertybinę bendrystę, į lituanistinį švietimą įtraukiančią lietuvius JAV ir tiesiančią tiltus su Lietuva. Smagu būti kartu su Jumis, jausti tą mūsų protėvių perduotą išmintį, kultūrą ir meilę Lietuvai. Gera žinoti, jog esate nepailstantys lietuvybės, mūsų kalbos ir kultūros nešėjai. Ačiū už tą galimybę jausti Lietuvą būnant JAV“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia taip pat padėkojo susitikime dalyvavusiai Lietuvos garbės konsulei Pensilvanijoje Kristai Butvydas-Bard už lietuvių bendruomenės JAV telkimą, kartu su Lietuva įgyvendinamus humanitarinius projektus bei aktyvią paramą Ukraina.
Praėjusiais metais Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda K. Butvydas-Bard skyrė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Jis skirtas už ilgametę veiklą stiprinant Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominius ryšius, organizuojant Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą, išsaugant lietuvių kultūros paveldą.
V. Krėvės mokyklos bendruomenė yra neatsiejama visos lietuvių bendruomenės Filadelfijoje dalis. Kasmet mokiniai pasirodo Filadelfijos lietuvių namuose organizuojamoje tradicinėje lietuviškoje mugėje, dalyvauja JAV lietuvių viktorinoje, kur turi galimybę pasitikrinti žinias apie Lietuvą, susipažinti su kitais lietuviais, interaktyviai ir turiningai praleisti laiką.
Lietuvos pirmoji ponia yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
Vizito JAV metu D. Nausėdienė Niujorke dalyvaus 79-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio renginyje „Saugi vaikų ateitis: nauji iššūkiai minkštajai galiai“, kurį inicijavo tarptautinė Pirmųjų ponių ir ponų platforma, jame skaitys pranešimą. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra viena iš šio renginio organizatorių.
Kitomis dienomis D. Nausėdienė lankysis JAV Prezidento sutuoktinės Jill Biden, Estijos pirmosios ponios Sirje Karis bei Turkijos pirmosios ponios Emine Erdogan globojamuose renginiuose.
D. Nausėdienė lankėsi Filadelfijos lietuvių namuose
Lietuvos pirmoji ponia sekmadienį lankėsi Filadelfijos lietuvių namuose, dar kitaip vadinamuose Lietuvių muzikos sale, kur susitiko su lietuvių bendruomenės aktyvu.
„Nepaprastai malonu būti ypatingoje Lietuvai ir lietuviams vietoje, daugiau nei šimtmetį skaičiuojančiuose unikaliuose Filadelfijos lietuvių namuose. Visą šį laiką čia buvo ir yra lietuviškosios kultūros židinys, būręs ir telkęs lietuvius, kaupęs istorinį išeivijos archyvą ir skleidęs mūsų kultūrą. Nuoširdžiai dėkoju visiems skleidusiems ir toliau skleidžiantiems pasididžiavimą Lietuva bei lietuviais“, – sako D. Nausėdienė.
Su lietuvių bendruomenės aktyvu pirmoji ponia diskutavo apie Lietuvos išeivijos kultūros paveldą JAV, aptarė jo išsaugojimo ir įveiklinimo galimybes.
„Būtent čia yra erdvė, kurioje ryškėja lietuviškojo paveldo pasaulyje įveiklinimo naujoji kryptis. Susikūrusi iniciatyvinė grupė – menininkai, architektai, bendruomenės atstovai – yra šio judėjimo priešakyje. Šis pokalbis su Lietuva yra tiek ypač svarbus, tiek jaudinantis, nes jis praturtintas ir plačiojo pasaulio patirtimis“, – teigia D. Nausėdienė.
Filadelfijos lietuvių namus įvairių šiame mieste veikiančių lietuvių klubų ir organizacijų iniciatyva nutarta statyti 1907 metais. Šiandien tai yra seniausias lietuvių statytas pastatas JAV, išlikęs lietuvių organizacijos rankose.
Daugiau nei šimtą metų tai yra lietuviškosios kultūros židinys Filadelfijoje. Čia vyko ir dabar vyksta tiek lietuvių išeivijos, tiek ir iš Lietuvos atvykstančių menininkų koncertai, literatūriniai vakarai, parodos, labdaros ir kiti bendruomenei svarbūs renginiai. Šiame pastate viešėjo tokie svarbūs Lietuvos istorijai asmenys kaip Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Martynas Yčas ir kiti.
Filadelfijos lietuvių namuose yra sukauptas neįkainojamas išeivijos istorinis archyvas, liudijantis apie turiningą lietuvių veiklą tiek Filadelfijoje, tiek Pensilvanijoje, tiek ir visoje JAV rytinėje pakrantėje. Archyve saugomi unikalūs istoriniai dokumentai, garsių išeivių dailininkų paveikslai, tautodailės pavyzdžiai. Pastate veikia visiems besidomintiems atvira lietuviškų knygų ir leidinių biblioteka, kurioje gausu retų spaudinių.
Pensilvanijos valstija yra antra JAV pagal čia gyvenančių lietuvių skaičių. Tai ir seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė. Pirmosios bangos išeiviai iš Lietuvos čia kėlėsi dar XIX amžiuje. Filadelfijos miestas vadinamas vienu iš penkių lietuviškiausių JAV miestų.