Amazonės miškai prarado Vokietijos ir Prancūzijos dydžio plotą

Didžiausiame pasaulyje Amazonės atogrąžų miške per keturis dešimtmečius buvo iškirstas plotas, prilygstantis Vokietijos ir Prancūzijos plotui kartu sudėjus, rodo pirmadienį atliktas tyrimas.

Per devynias šalis besidriekiančios Pietų Amerikos džiunglės laikomos labai svarbiomis kovojant su klimato kaita dėl jų savybės sugerti planetą šildantį anglies dioksidą iš atmosferos.

Miškų kirtimas, daugiausia kasybos ir žemės ūkio tikslais, lėmė, kad nuo 1985 iki 2023 metų Amazonės džiunglės sumažėjo 12,5 proc., teigia mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų kolektyvas RAISG.

Tai prilygsta 88 mln. hektarų miškų (880 000 kv. km), kurie buvo prarasti Brazilijoje, Bolivijoje, Peru, Ekvadore, Kolumbijoje, Venesueloje, Gajanoje, Suriname ir Prancūzijos Gvianoje.

RAISG ekspertai pranešė apie „spartėjančią Amazonės transformaciją“ ir „nerimą keliantį“ žemės plotų, kuriuose anksčiau augo miškas, naudojimo kasybai, pasėliams ar gyvulininkystei, didėjimą.

„Daug ekosistemų išnyko, užleisdamos vietą didžiulėms ganykloms, sojų laukams ar kitoms monokultūroms, arba buvo paverstos aukso kasyklų krateriais“, – teigė jie.

„Nykstant miškams, į atmosferą išmetame daugiau anglies dioksido, o tai sutrikdo visą ekosistemą, kuri reguliuoja klimatą ir hidrologinį ciklą, akivaizdžiai darydama įtaką temperatūrai“, – AFP sakė Sandra Rio Caceres iš Bendrojo gėrio instituto (tyrime dalyvavusios Peru asociacijos).

Ji sakė mananti, kad Amazonės augmenijos nykimas turi tiesioginį ryšį su didelėmis sausromis ir gaisrais, nuo kurių kenčia kelios Pietų Amerikos šalys.

Mokslininkų tinklas „World Weather Attribution“ sekmadienį pareiškė, kad dėl klimato kaitos didėja gaisrų Amazonės ir Pantanalio pelkėse, į atmosferą išskiriančių „didžiulius kiekius“ anglies dioksido, pavojus ir stiprumas.

„Dėl nesibaigiančio karščio ir mažo kritulių kiekio šios vertingos ekosistemos tapo itin degios, tarsi degtukų dėžutės“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkė Clair Barnes.

„Kol pasaulis degins iškastinį kurą, Amazonėje ir Pantanalyje ir toliau didės pražūtingų gaisrų pavojus“, – pridūrė ji.

Dėl sausros kai kurių Amazonės upių lygis tapo žemiausias per pastaruosius dešimtmečius ir ėmė kelti pavojų maždaug 47 mln. žmonių, gyvenančių prie jų krantų, gyvenimo būdui.

Dėl sausros Brazilijoje, Ekvadore, Kolumbijoje ir Peru gaisrai, kurie dažnai sukeliami siekiant išvalyti žemę ūkininkavimui, tampa nekontroliuojami.