„Tūkstantmečio mokyklų“ programa įpusėjo: pasidžiaugta tarpiniais rezultatais
Aktualiausios švietimo temos, Lietuvos savivaldybių sėkmės istorijos ir ateities perspektyvos – visa tai buvo galima išgirsti penktadienį vykusiame švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) tarpinių rezultatų pristatymo renginyje „Švietimo ateities kūrėjai: savivaldybių iniciatyvos”.
„Įpusėjus pirmojo srauto savivaldybių veikloms, jau galime kalbėti apie realius Tūkstantmečio mokyklų programos rezultatus: apie sėkmes, pamokas, klaidas ir jų sprendimo būdus. Jei sėkmę matuotume įrengtomis ir pritaikytomis laboratorijomis, klasėmis bei erdvėmis, turbūt jau šiandien galėtume suskaičiuoti sienas ir pasakyti – liko labai nedaug, praktiškai pavyko. Bet džiaugiuosi, kad ši programa yra ne apie sienų pastatymą, bet apie erdvių sukūrimą pagal universalaus dizaino principus. Džiaugiuosi, kad Tūkstantmečio mokyklų programa yra ne tik apie patalpas, bet ir apie kompetencijas – lyderystės, įtraukties, kultūrinio ugdymo, STEAM krypties bei tinklaveikos”, – renginio, vykusio Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, dalyvius nuotoliu sveikino LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kartu pasidžiaugti TŪM programos rezultatais atvyko LR švietimo ir mokslo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžusi, kad TŪM – didžiausia investicija į Lietuvos švietimą nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„Daug įvairių, gražių dalykų vyksta Lietuvos mokyklose. Labai džiaugiuosi, kad ši programa prisideda prie to, kad visi vaikai, kur jie begyventų – Vilniuje ar kokiame nors mažesniame Lietuvos mieste – turėtų kuo panašesnes galimybes mokytis, tobulėti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Renginyje taip pat dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Europos socialinio fondo agentūros direktorė Lina Nevinskienė, nuotoliu dalyvius sveikino Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato, Maltos ir Lietuvos nacionalinio skyriaus pareigūnė Dora Weber.
Sėkmės istorijomis dalinosi šešių TŪM savivaldybių atstovai, o apie tai, kaip nepasiduoti iššūkių pilname kelyje, pasakojo Lietuvos irkluotoja, olimpietė Viktorija Senkutė.
TŪM programoje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės ir 270 jų mokyklų. Savivaldybės buvo suskirstytos į du srautus, o tai reiškia, kad pirmojo srauto dalyvės, anksčiau pradėjusios pažangos planuose numatytas veiklas, jau gali džiaugtis apčiuopiamais rezultatais.
22 pirmojo srauto savivaldybės jau baigė arba šiuo metu įgyvendina 79 proc. visų suplanuotų veiklų, o visa programa yra pusiaukelėje – 48 proc. veiklų jau pradėta arba užbaigta (tai yra 2001 veikla iš 4139).
„Tikiu, kad istorijos, kuriomis pasidalino kolegos iš Ukmergės, Prienų, Šiaulių, Druskininkų, Kretingos ir Kėdainių, kiekvienai šių savivaldybių mokyklai reiškia kur kas daugiau, nei galime pamatuoti įvairiais švietimo pažangos rodikliais. Negalime prisiimti visų nuopelnų tik sau, nes ši programa yra integrali ir kompleksinė kitų švietimo sistemą veikiančių jėgų dalis, tačiau negalime nematyti ir šios programos dėka sutelktų pajėgų atneštų rezultatų“, – sakė TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems su puse metų nuo programos pradžios, beveik 40-yje procentų programoje dalyvaujančių savivaldybių tarp bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo dešimtoje klasėje pasiekimų patikrinimus laikančių mokinių rezultatų atotrūkis: 22-ose iš 58-ių savivaldybių nebėra taip svarbu, kurioje rajono ar miesto mokykloje mokytis.
„Per šį laikotarpį taip pat stebime pakankamai stabilų mokinių pasiekimų augimą tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek ir matematikos patikrinimų metu. Tai yra geresnės ugdymo kokybės atgarsiai. Kartu – gana sparčiai mažėja jungtinių klasių skaičius ir po truputį, nors ir gana nežymiai, daugėja vienai pedagoginei pareigybei tenkančių mokinių skaičius. O tai reiškia, kad efektyviau panaudojame švietimo sistemos resursus. Taip pat verta pastebėti, kad mokyklos mažiau konkuruoja tarpusavyje ir noriau tarpusavyje dalijasi turimais ištekliais“, – keletą iš programos nešamų naudų įvardija J. Šarpienė.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
