Šaltinis vyriausybėje: Italija jau pradėjo vežti migrantus į Albaniją (1)

Italijos karinio jūrų laivyno laivas pirmadienį plaukė į Albaniją su pirmąja Viduržemio jūroje sulaikytų migrantų grupe, plukdė juos į naujus Italijos migrantų centrus Albanijoje, pirmadienį patvirtino šaltinis vyriausybėje.

Šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad patrulinis laivas „Libra“ buvo pakeliui į Albaniją – šioje šalyje Italija planuoja apgyvendinti migrantus, kol jie lauks sprendimų dėl jų prieglobsčio prašymų.

Šaltinis nenurodė, kiek žmonių buvo laive. Laivas turi atplaukti trečiadienį, keleiviai yra iš Egipto ir Bangladešo, pranešė dienraštis „La Repubblica“.

2022 m. spalį pradėjusi eiti pareigas kraštutinių dešiniųjų premjerė Giorgia Meloni iškilo į valdžią pažadėjusi sustabdyti tūkstančius migrantų, kasmet iš Šiaurės Afrikos išsilaipinančių Italijoje. Pernai lapkritį ji susitarė su Albanijos premjeru Edi Rama, kad jo šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė, priims kai kuriuos prieglobsčio prašytojus.

Penkerių metų trukmės sandoris, Italijai kainuosiantis po 160 mln. eurų per metus, apima suaugusius migrantus vyrus, kuriuos Italijos karinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivai sulaiko tarptautiniuose vandenyse Italijos paieškos ir gelbėjimo zonoje. Jie turi būti perkeliami į karinį laivą pirminiam patikrinimui jūroje. Tada turi būti nuspręsta, kurie migrantai yra iš „saugiomis“ laikomų šalių, tai teoriškai supaprastina repatriaciją.

Atvykę į Albaniją, migrantai bus perkelti į centrą šiauriniame Šengjino uoste registracijai ir sveikatos patikrinimams, o tada išsiųsti į centrą Gjaderyje laukti, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Gjaderio įstaigoje yra skyrius, skirtas migrantams, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, taip pat nedidelis kalėjimas.

Migrantų centrai bus valdomi pagal Italijos įstatymus, juose dirbs italų apsauga ir darbuotojai. Pagal ES teisę pažeidžiamais laikomiems migrantams, įskaitant nepilnamečius, moteris, psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis arba kankinimo, prievartos ar prekybos žmonėmis aukas, ši schema netaikoma, jų atvejai bus nagrinėjami Italijoje.

Pirmą kartą paskelbus apie sandorį, Italijos vyriausybė teigė, kad centruose vienu metu tilps iki 3000 žmonių, tačiau žiniasklaidos vertinimai rodo, kad dabartinis lovų skaičius yra perpus mažesnis.

Italijos centrai Albanijoje atidaromi prieš pat šią savaitę Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus kalbama apie migraciją, įskaitant ir tai, kad būtų paspartintas prieglobsčio suteikimo reikalavimų neatitinkančių migrantų grąžinimas.

Italijos susitarimą su Albanija kritikuoja žmogaus teisių grupės, abejojančios, kad Albanija deramai apsaugos prieglobsčio prašytojus.

Šeštadienį vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi sakė, jog tai yra „lengvo sulaikymo centrai“. „Nėra spygliuotos vielos, suteikiama pagalba, – sakė jis. – Kiekvienas gali kreiptis dėl tarptautinės apsaugos ir per kelias dienas gauti atsakymą“.

Tačiau Italijos kalėjimų prižiūrėtojų sąjunga UILPA, kurios sargybiniai dirbs Albanijoje, perspėjo, kad M. Piantedosi vertinimas pernelyg optimistiškas, nes centruose dar pilnai neveikia vandens ir elektros tiekimas.

G. Meloni vyriausybė pasirašė susitarimą ne tik su Albanija, bet ir su Tunisu – pagalba teikiama mainais į didesnes pastangas sustabdyti į Italiją plūstančius migrantus, išplaukiančius iš šios Šiaurės Afrikos šalies ir mėginančius kirsti Viduržemio jūrą.

Italija atnaujino ir 2017 m. susitarimą su Jungtinių Tautų remiama Libijos vyriausybe Tripolyje. Roma teikia mokymus ir finansuoja Libijos pakrančių apsaugos tarnybą, siekdama sustabdyti iš šios šalies išvykstančius migrantus arba grąžinti į Libiją tuos, kurie jau yra jūroje.