23 spalio, 2024
Lietuvos gamtos fondas

Bus griaunama vos kelinta užtvanka Lietuvoje. Estija skaičiuoja virš 120

Pasaulio upes vienija bendras tikslas – tėkmė. Panašiai, kaip žmogaus kūną raizgo kraujagyslių tinklas, pasaulio upių vanduo taip pat priklauso vienam, Žemės, organizmui. Tad ir kalbėdami apie jo sveikatą turime vertinti visumą, o ne fragmentus. Nes gamtoje sienos neegzistuoja. Tačiau egzistuoja dėsniai, kurie be išimties ir išlygų veikia visus. Šį kartą apie upes.

Visos upės teka. Ar tikrai?

2020 m. ES finansuojamas AMBER projektas vien Europos upėse suskaičiavo daugiau nei milijoną įvairiausių žmogaus sukurtų kliūčių, užtvankų. Tai reiškia, kad beveik kiekviename upės kilometre yra bent viena kliūtis (0,74 kliūties/ km., – aut. pastaba). Tikras kliūčių ruožas, turint omeny, kad upių tinklas – vienas svarbiausiųjų biologinės įvairovės kelių. Kas nutinka užtvenkus upę? Sutrinka natūrali žuvų ir kitų vandens organizmų migracija, ekosistemos praranda gyvybiškai svarbius maistingųjų medžiagų ir mikroelementų šaltinius, pablogėja vandens kokybė, eliminuojamos vertingos buveinės bei nerštavietės.

Kyla klausimas, kodėl užtvankos išvis egzistuoja? Pirmosios užtvankos Lietuvoje padėjo užtikrinti pastovų malūnų darbą, tačiau drastiškai jų skaičius augo būtent sovietmečiu. Vykdant intensyvią šalies elektrifikaciją, užtvankos turėjo aprūpinti miestus, miestelius ir kolūkius elektra. Deja, ilgainiui daugiausia naudos žmogui teikė ne „žalioji energija”, o būtent prie užtvankų susidarę dirbtiniai tvenkiniai. Jie tapo savotiškais buitinio, laistymo vandens rezervuarais, teatliko rekreacinę, maudynių, žvejybos ir laisvalaikio praleidimo paskirtį.

Tiesa ta, kad dauguma šių užtvankų šiandien jau yra gerokai pasenusios, nebeatlieka tiesioginių savo funkcijų ir verkiant reikalauja nuolatinės priežiūros. O brangių investicijų jos nesulaukia, todėl tyliai griūva ir net kelia realų pavojų gyvenantiems šalia. Būtina pasverti ir susimąstyti: gal visgi tobulėjant technologijoms, mūsų gyvenimo kokybei ir savimonei atėjo laikas upes ir vėl paleisti į laisvę?

Ir Žemaitija nusipelno savo Vilnelės“

Viena iš tokių ilgą laiką įkalintųjų buvo ir Salanto upė, Minijos dešinysis intakas, tekanti Lietuvos pajūrio regione, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybėse. Salanto upės ilgis – 43 km, baseino plotas – 275 km². Prasidedanti netoli Platelių, 13 km į šiaurę nuo Salantų, ties Žemaičių aukštuma, aukštupyje teka į šiaurės vakarus, o po santakos su Notės upe daro statmeną posūkį į pietvakarius. Įteka į Miniją 99 km nuo jos žiočių, ties Kūlupėnų kaimu.

Sukaustytą užtvankų kaskada, Salanto upę buvo galima galima prilyginti lėtine liga sergančiam organizmui, kuomet užtveriamas kelias atsinaujinimui bei savigydai. 2021 m., po ilgų paruošiamųjų bei visuomenės švietimo darbų, griuvo pirmasis iš dviejų barjerų – Salantų užtvanka. Ir nors stebimas iš tiesų įspūdingas upės atsistatymas, grįžtančios neršti lašišinių žuvų rūšis, upinės nėgės, gamtosaugininkų kova su užtvankomis dar nebaigta. „Ir Žemaitija nusipelno savo Vilnelės, – šypteli Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertas Robertas Staponkus, – o tam, kad Salantas tokia taptų turime dar pasistengti“.

Nuo Santeklės iki Havanos

Salantą vis dar ribojanti Santeklės malūno užtvanka buvo pastatyta dar 1840 m., Rusų imperijos karaliavimo laikais. Vietos gyventojų žiniomis Santeklės malūnas buvo iš dalies nugriautas praėjusio amžiaus viduryje. Įdomu tai, kad griovimo atliekos naudotos Šateikių branduolinių raketų paleidimo aikštelės statyboms, o būtent iš šios aikštelės Šaltojo karo metu raketos per Kaliningradą buvo nugabentos į Kubą. Šių antžeminių raketų atsiradimas Havanoje sukėlė vieną iš įtempčiausių to laikotarpio konfrontacijų, žinomą Karibų arba Spalio krizės vardu.

Sena istorija, kurią atrodo pagaliau atėjo laikas perrašyti. Jau šią savaitę, Lietuvos gamtos fondo iniciatyva bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, planuojami Santeklės malūno užtvankos griovimo darbai. Tikimasi, jog pašalinta užtvanka atvers migracijos kelius į aukščiau esančias nerštavietes šlakiams, upėtakiams, žiobriams, upinėms nėgėms, bus atkurta ir kai kurių potamodrominių žuvų (potamodrominės žuvys – žuvys visą savo gyvenimą praleidžiančios gėlame vandenyje ir migruojančios upės baseino viduje, – aut. pastaba) populiacijos.

Kasmetinės stebėsenos duomenys taip pat nuteikia optimistiškai ir rodo, kad bendra Salanto upės būklė aukščiau nugriautos Salantos užtvankos gerėja, o lašišinės žuvys ir nėgės jau atrado atvertus kelius. Vertinama, kad Salanto upės aukštupio ruožai ir intakai turi panašų migruojančių žuvų potencialą bei puikią galimybę užsigydyti įsisenėjusias ekosistemos žaizdas. „Šiuolaikinė gamtosauga – tai žmogaus klaidų taisymas. Tol, kol nesikišame ir leidžiame gamtiniams procesams tekėti sava vaga – saugoti nėra nuo ko. Tam, kad Salanto upė pilnai atsistatytų prireiks ne vienerių metų, tačiau laukti nėra ko. Geriau mažais žingsneliais, bet teigiama linkme”, – optimistiškai pokalbį užbaigia gamtosaugininkas Robertas.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


21 lapkričio, 2024

Seimas apsisprendė ir pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į premjerus. Už kandidatūrą pasisakė 88 Seimo […]

21 lapkričio, 2024

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdamas į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, pasirašė dekretą dėl Lietuvos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

19 lapkričio, 2024

Komentuodamas ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nutraukimą, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas sako, kad šiuo metu […]

S. Žiūros nuotr.
19 lapkričio, 2024

Likus kiek daugiau nei savaitei iki Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo šventės, oficialiai pristatyta mieste vyksiančių šventinių renginių programa. Joje – […]

18 lapkričio, 2024

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys tikina pajutęs, kad visi jo projektai „ėmė lėtėti“ po to, kai jis finansiškai parėmė šalies vadovą […]

18 lapkričio, 2024

Kalėdos – tai metas, kai dovanos tampa universalia kalba, išreiškiančia dėmesį, meilę ir padėką. Tačiau netinkamai pasirinkta dovana gali sukelti […]

18 lapkričio, 2024

Pirmadienį Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dabar planuojama darbų […]

18 lapkričio, 2024

Logistiškai vienu patraukliausių regiono miestu dažnai vadinamas Panevėžys po kelerių metų gali tapti dar didesniu verslo, darbuotojų ir keliautojų traukos […]

17 lapkričio, 2024

Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės […]

16 lapkričio, 2024

Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis […]

16 lapkričio, 2024

Kadenciją baigęs Seimas priėmė Administracinių nusižengimo kodekso pataisas, kuriomis įteisino didesnes baudas už savavališką ypatingojo ir neypatingojo statinio statybą. Joms […]

16 lapkričio, 2024

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo paveldosaugininkams priteisė […]

16 lapkričio, 2024

Grupei „Teltonika“ stabdant aukštųjų technologijų parko Vilniuje statybas, Taivanas skelbia tęsiantis bendradarbiavimą su Lietuva puslaidininkių lustų gamybos srityje. Tai šeštadienį […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

Valdas Benkunskas. ELTA / Dainius Labutis
15 lapkričio, 2024

Aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įmonės vadovui Arvydui Paukščiui pranešus apie sunkumus Vilniuje statant Taivano puslaidininkių lustų gamyklą, sostinės meras Valdas Benkunskas […]

EPA-ELTA nuotr.
15 lapkričio, 2024

Penktadienį brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyko Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgų Europoje organizuotos pratybos „Vanguard Merlin“. Jų metu JAV bombonešiai […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]