Vaiko raidos centro kiemelyje atidarytas sensorinis sodas
Lygiai prieš metus simboliškai pasodintas medelis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro kiemelyje šiandien išaugo į sensorinį sodą, skirtą raidos sutrikimus turintiems vaikams. Spalio 25 d. atidarytas sodas išplės specialistų galimybes darbui su vaikais, prisidės prie jų sensorinės adaptacijos lavinimo, emocinės būklės gerinimo, bei geresnės socialinės įtraukties. Sensorinio sodo atidaryme dalyvavo LR Prezidento kanceliarijos atstovai. O su Katažinos Zvonkuvienės daina sodas buvo oficialiai atidarytas.
Naujos erdvės
Sensorinis sodas – tai specialiai suformuota erdvė, kurioje esantys augalai ir įvairūs įrenginiai stimuliuoja visas jusles: regos, klausos, skonio, uoslės, lietimo, pusiausvyros, kūno suvokimo ir kūno judėjimo.
„Atskirčių ir kliūčių mažinimas kiekvienam visuomenės nariui buvo ir yra vienas iš svarbiausių Prezidento Gitano Nausėdos tikslų. Džiaugiamės pastaraisiais metais vykstančiais tektoniniais lūžiais šioje temoje. Tai neįvyktų be kiekvieno mūsų susitelkimo. Simboliška, kad kuriant šį sensorinį sodą, kuriame nusiraminimą ras vaikučiai ir tėvai, į pagalbą atėjo ir savanoriai. Džiugu, kad vis dažniau socialinių iniciatyvų ir atsakomybės imasi ir verslas. Visuomenė, kurioje rūpinamasi vieni kitais, kur kuriama įtrauki ir prieinama aplinka tampa stipresnė ir atsparesnė“, – sakė Agila Barzdienė, Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė.
Pasak Linos Sasnauskienės, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės, trečiojo sensorinio sodo atidarymas vainikuoja metus trukusį projektą: „Per šį laikotarpį buvo įrengtas sensorinis sodas „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje ir pradėta pradžia Panevėžio sensoriniam sodui – įrengtas 80 m. Kneipo takas. Sodas, įrengtas Vaiko raidos centro kiemelyje, turi ypatingą reikšmę – būtent čia tėvai su vaikais atvyksta gauti diagnozės. Ši nauja erdvė ne tik papildo aplinką terapinėmis galimybėmis, bet ir suteikia ramią erdvę, kurioje vaikai ir jų šeimos gali atsipalaiduoti po stiprių emocijų, mokytis valdyti sensorinius iššūkius.“
„Labai gera jausti, kad kelyje į geresnę mūsų pacientų sveikatą esame ne vieni. Vertiname mūsų socialinių partnerių įžvalgas, iniciatyvas ir pagalbą – esate mūsų patarėjai ir bendražygiai, padedantys aprėpti įvairius gydymo aspektus. Taip visi drauge kuriame aplinką, kurioje pacientams ir jų artimiesiems būtų patogu, jauku, o ligoninėje praleidžiamas laikas keltų gerus jausmus. Esate puikus pilietiškumo, įtraukties, bendruomeniškumo pavyzdys. Tikiu, kad naujai atveriama Vaiko raidos centro erdvė bus mėgiama pacientų bei jų artimųjų“, – džiaugėsi Santaros klinikų direktorė medicinai Donata Ringaitienė.
Lukas Jankauskas, kompanijos Cencora, finansavusios sodų įrengimo projektą, paslaugų centro Lietuvoje vadovas, pasidalijo, kad besirenkant šiųmetinio socialinio projekto partnerius atsižvelgė į tai, kad Santaros klinikos yra didžiausia sveikatos įstaiga Lietuvoje, kurioje sutelkta geriausia medicininių paslaugų prieiga: „Mūsų organizacijai labai svarbu prisidėti prie gerėjančių pacientų sveikatos rezultatų ir kurti sveikesnę ateitį. O bendradarbiavimas su LAA „Lietaus vaikai“, įsiklausant į bendruomenės poreikius, leido tikslingai ir teisingai išpildyti šį projektą. Taip pat ši partnerystė atvėrė dar platesnes galimybes savanoriškai veiklai, o tai – ir komandos stiprinimas. Per pastaruosius metus daugiau nei 50 kolegų prisidėjo prie organizacijos narių kasdienybės gerinimo bei pačių sodų įrengimo – darė talką, sodino augalus, surinko lysves ir pan.
Padės spręsti sensorinius iššūkius
Sensorinio sodo atidaryme dalyvavusi K. Zvonkuvienė dalijosi, kad kiekviena erdvė, kurią kuriame vaikams, yra ne tik galimybė jiems augti, bet ir mums, suaugusiems, pažvelgti giliau į jų poreikius: „Vaiko raidos centro slenkstį teko minti ne vienerius metus ir, kai būdavome ten ilgesnį laiką, visada su kitomis šeimomis, ieškodavome būdų kaip po terapijų užimti savo vaikus. Tokia erdvė atvers naujas galimybes, leis vaikams su tėvais pabūti gryname lauke ir tuo pačiu turėti sensorikos iššūkiams spręsti reikalingų užsiėmimų. Man pačiai šiame renginyje buvo svarbu sudalyvauti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, juos labiau įtraukti, kad visi galime tobulėti, prisidėti, kad mūsų vaikų poreikiai būtų labiau matomi ir suprantami.“
Vaikai, turintys raidos sutrikimų, ypač autizmo spektro sutrikimą, dažnai turi sensorinės integracijos sutrikimų. „Todėl mes kalbame apie žmogų, kitoniškai suvokiantį pasaulį, kitoniškai besielgiantį, kitaip bendraujantį. Gali būti, kad jei žmogui trūksta tam tikrų pojūčių, tada jis stengsis jų gauti daugiau. Jei pojūčių bus per daug, asmuo stengsis jų išvengti. Sensorinės erdvės gali padėti subalansuoti sensorinę sistemą“, – paaiškino vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė.
Įvairios sensorinės patirtys, tokios kaip prisilietimas, kvapai ar garsai, veikia vaikus, turinčius autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų. L. Mikulėnaitė paaiškino, kad gali būti padidėjęs jautrumas aplinkos stimulams ir sumažėjęs jautrumas: „Priklausomai kaip visos sensorinės (pojūčių) sistemos sąveikauja viena su kita mes galime turėti vienokių ar kitokių suvokimo ir elgesio ypatumų ar sutrikimų. Vaikas gali būti jautrus kvapams, todėl nemėgti vienokio ar kitokio maisto, netoleruojant įvairių kvapų gali pasireikšti elgesio problemos, Vaikai labai jautrūs prisilietimams, ypač netikėtiems, todėl, skirtingai nuo vaikų, neturinčių sensorinių problemų, gali supykti, rėkti, priešintis atlikti vieną ar kitą veiklas. Jautrūs garsui vaikai dengsis ausis, tuo tarpu vaikai, turintys sumažėjusi jautrumą garsui, visur stengsis garsiai klausyti muzikos, norės didesnio triukšmo aplinkoje.“
„Sensorinis sodas išplečia galimybes specialistams teikti terapijos paslaugas natūralioje aplinkoje. Pojūčius vaikas galės gauti lauke ir iš gamtos, kas praplės vaiko akiratį, duos supratimą apie augalus, kuriuos pats galės prižiūrėti. Kartu vaikas turės galimybę gauti įvairių sensorinių stimulų, supdamasis karuselėje, vaikščiodamas sensorinių taku bei naudodamas kitas sensorinio stimuliavimo priemones“, – papildė L. Mikulėnaitė.
