8 lapkričio, 2024

Lietuvių šokio menininkė Anna-Marija Adomaitytė Šveicarijoje pelnė scenos meno apdovanojimą

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį skyrė Stanlio Thomo Johnsono fondas (Šveicarija). Kūrėja buvo atrinkta iš 31-o nominanto ir įvertinta už šokio spektaklius, kurie analizuoja kūno potencialą priešintis šiuolaikinėje visuomenėje nusistovėjusioms normoms. 

Šveicarijoje gyvenanti ir kurianti A. M. Adomaitytė per pastaruosius ketverius metus patyrė įspūdingą kūrybinę evoliuciją – nuo solo pasirodymo iki dueto ir galiausiai spektaklio sukūrimo grupei jaunų šokėjų. 2019 metais Ženevos mieste ji taip pat įkūrė šokio kompaniją A M A. 

Kūrėja atsiimdama apdovanojimą pabrėžė, kad tai yra didelė garbė pelnyti kūrybinės veiklos įvertinimą Šveicarijoje, kur išsipildė jos svajonė studijuoti ir kurti. „Būdama jauna choreografė iš Lietuvos esu nuoširdžiai dėkinga už šį apdovanojimą ir mūsų šokio kompanijos kūrybos palaikymą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris kupinas neteisybės ir smurto, lengva kvestionuoti meno kūrimą, bet aš esu tikra, kad kūrėjų darbai, kuriuos matau aplink, turi didelę prasmę. Tikiu, kad mene labai svarbu kelti sudėtingus klausimus, kurie plečia vaizduotę ir kelia iššūkių įprastiniams įsitikinimams. Tikiu, kad šokis turi tokią galią”, – sakė A. M. Adomaitytė. Kūrėja taip pat išreiškė padėką savo kolegoms ir šeimai, kurie lydi ją šioje kelionėje. 

Tyrinėja kūno patirtis ir socialinius reiškinius

A. M. Adomaitytė gimė Lietuvoje, bet šiuolaikinio šokio bakalaurą įgijo Lozanos scenos meno universitete „La Manufacture”, o vizualiųjų menų magistro laipsnį – Lozanos meno ir dizaino universitete ECAL. Kūrėja ir toliau aktyviai dirba Šveicarijoje, o savo kūrybą pristato svarbiuose festivaliuose ir įvairių šalių scenose. Lietuvoje menininkės darbus galėjo stebėti „Naujojo Baltijos šokio“ ir „Open House Vilnius“ festivalių žiūrovai. 2022 m. ji buvo nominuota Lietuvos radijo ir televizijos apdovanojimui „Metų ateitis“. A. M. Adomaitytė tapo pirma lietuvių šokio menininke, kurios spektakliai du kartus buvo atrinkti į Europos jaunų choreografų geriausių darbų dvidešimtuką Aerovawes šokio tinkle.

Savo kūriniuose A. M. Adomaitytė nenuilstamai tiria socialinius reiškinius ir kūno patirtis šiuolaikinėje visuomenėje. Pirmas jos solinis spektaklis „Workpiece”, sukurtas kartu su Gautier Teuscher, paremtas greitojo maisto restoranų „McDonald’s“ darbuotojų patirtimis, siekė pažvelgti į darbą kaip į kūną nusavinančią, neišvengiamą praktiką. „Pas de deux“ sukurtas šokėjų duetui, toliau tyrinėjo socialinio smurto formas, sutelkdamas dėmesį į kūno ištvermės temą. 

Naujausiame savo kūrinyje „TikTok-Ready Choreographies“ A. M. Adomaitytė kartu su septyniomis jaunomis TikTok‘erėmis iš prancūzakalbės Šveicarijos tęsia kūno nuovargio ir išsekimo tyrimus. Menininkė analizuoja, kokią įtaką socialiniai tinklai, ypač TikTok, daro jaunimui ir kaip jauni žmonės suvokia ir transliuoja savo kūnus per populiarius TikTok judesius.

Apdovanojimas už inovatyvumą

Junės Johnson kylančio kūrėjo apdovanojimą 2013 metais įsteigė Thomaso Johnsono fondas, kurio siekis – skatinti jaunų choreografų inovatyvią kūrybą. Premija skiriama profesionaliems Šveicarijos arba šioje šalyje gyvenantiems choreografams, režisieriams ir šokio bei teatro trupėms, kurie pradeda savo karjerą ir jų kūryba pasižymi ypatingu potencialu. 

Thomaso Johnsono fondas, bendradarbiaudamas su Federaliniu kultūros biuru Šveicarijoje, A.M. Adomaitytės kūrybai paremti skyrė 25 tūkst. Šveicarijos frankų premiją.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


20 lapkričio, 2024

Europos Taryba toliau remia Ukrainos kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir toliau sieks, kad […]

20 lapkričio, 2024

Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB) paimti 662 mln. JAV dolerių paskolą socialinės apsaugos […]

20 lapkričio, 2024

Rusijos invazijos Ukrainoje gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, jos metu į aplinką išmestas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.
20 lapkričio, 2024

Sakartvele, Mestijos mieste, Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejuje, atidaryta tarptautinė Žemaičių muziejaus „Alka“ šiuolaikinių medalių paroda „Art Medal: In the […]

19 lapkričio, 2024

Komentuodamas ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nutraukimą, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas sako, kad šiuo metu […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili / EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pirmadienį paragino surengti naujus parlamento rinkimus ir įveikti krizę, kurią sukėlė praėjusį mėnesį vykęs balsavimas, opozicijos […]

EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg Sakartvelo sostinėje Tbilisyje surengė mitingą už demokratiją, kad pasmerktų „autoritarizmą“ šioje šalyje ir kaimyniniame Azerbaidžane, […]

Latvija pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą / EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

Visada prisiminkime, kad nepriklausomybė, laisvė, demokratija ir saugumas yra skausmingu aukų ir sunkaus darbo rezultatas, pareiškė pirmadienį Latvijos prezidentas Edgaras […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

8 lapkričio, 2024

Jau kitą pirmadienį Azerbaidžane, Baku, prasidės didžiausia tarptautinė klimato kaitos konferencija COP29, kuomet viso pasaulio lyderiai ieškos sprendimo, kaip suvaldyti […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]