10 lapkričio, 2024
Birutė Nenėnienė | XXI amžius

Apie atmintį, istoriją, draugystę ir Amžinybę

Buvusiems kaimynams…

Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. Nuo gyvenvietės vienas keliukas, nutiestas vakarų pusėn per plynus laukus nuveda prie Mažučių šaltinėlio ir koplytėlės, o pakeliui prie kryžkelės nuo seniausių laikų stovi senosios vokiečių kapinaitės. Pilviškių seniūnijos rūpesčiu jos visąlaik prižiūrimos, atitinkamai paženklintos. Istorija byloja, kad nuo senų laikų Opšrūtuose artimoje kaimynystėje gyveno dviejų tautų atstovai – lietuviai ir vokiečiai. Dėl to kaime netgi buvo įsteigtos dvi mokyklos. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir sovietams okupavus Lietuvą, vokiečiai buvo priversti palikti savo namus.

Opšrūtų istorija iš skirtingų laikmečių išsaugojusi ir kitus visai šaliai svarbius įvykius (karo metu vienoje sodyboje apsistojo rusų kariuomenės vadas ir jo štabas, pokaryje tuščiose vokiečių sodybose įkurdinti rusų kolonistai, terorizavę vietinius gyventojus… Pagaliau jose vyko kruvinas Lietuvos partizanų teismas, po to sekusios  ūkininkų šeimų tremtys, vėl tuščios sodybos…

Tačiau Opšrūtų bendruomenė niekada nepamiršo vokiečių ir lietuvių tautų draugystės, ji gyva senųjų gyventojų prisiminimuose, iš kartos į kartą einančiomis sakytinėmis istorijomis. Prieš metus, 2023 metų spalio 4 dieną, Opšrūtų gyvenvietėje buvo pašventintas koplytstulpis (autorius Raimundas Blažaitis) seniesiems kaimo gyventojams, kartu ir vokiečiams, atminti.

Linkėjimai vėjy plazdant vėliavai

Vėjuotą šių metų  spalio 30-osios vidurdienį gana gausus būrys vietinių gyventojų ir svečių suvažiavo prie vokiečių kapinaičių. Čia prisiminta tautos ir krašto istorija, pašventintas naujai pastatytas kryžius (autorius Kazimieras Martinaitis). Šiai atminimo ir pagarbos valandėlei mirusiesiems ir tautų draugystei pažymėti sukvietė Opšrūtų kaimo bendruomenė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, Vilkaviškio Rotary klubas. Dalyvavo ir mintimis dalijosi šių kolektyvų bei rajono savivaldybės, seniūnijos vadovai. Seniūnas Vytautas Judickas už įvairias iniciatyvas ir jų įgyvendinimą dėkojo kaimo bendruomenei, ypač jos nariui Kęstučiui Virkiečiui. Garbės sargyboje prie kryžiaus ir plazdančios Lietuvos valstybės vėliavos stovėjo Vilkaviškio P. Karužos 406-osios šaulių kuopos šauliai. Muzikiniais akordais su vėjo gūsiais galynėjosi Pilviškių „Santakos“ gimnazijos gimnazistai ir patriotinį eilėraštį perskaičiusi mažoji kaimo bendruomenės narė Kamilė Samuolytė.

 „Nepamirškit nusilenkti kryžiui“

Prieš svarbiausią minėjimo dalį – kryžiaus pašventinimą – arčiau buvo pakviesti atvykusieji dvasininkai: Vilkaviškio dekanas kan. Virginijus Gražulevičius, buvęs Alksnėnų parapijos klebonas kun. Mindaugas Martinaitis, dabartinis klebonas kun. Virginijus Vaitkus, liuteronų kunigas Vaidas Klesevičius. Kryžiaus palaiminimo apeigą atlikdamas kun. Virginijus Vaitkus akcentavo, kad ant savo artimųjų kapų statome kryžius, paminklus, išreiškiančius mūsų nepalaužiamą viltį, kylančią iš Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo. „Maldaukime Dievą sustiprinti mūsų tikėjimą prisikėlimu bei amžinuoju gyvenimu“, – kvietė kunigas ir visi susirinkusieji su juo kalbėjo palaiminimo maldą. Kunigas linkėjo, kad pašventintas kryžius jungtų bendrystei, draugystei, visų širdis pripildytų meile Kristui. Taip pat paprašė neužmiršti senos tradicijos: „Ir kada tik važiuosite pro šalį, nepamirškite nusilenkti kryžiui ir ištarti kelis maldelės žodžius: Sveikiname tave, Viešpatie  Jėzau Kristau, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį…

Kaip tikėjimo liudijimas

Liuteronų kunigas Vaidas Klesevičius iškilmę pratęsė Šventojo Rašto ištrauka apie šventyklos sugriovimą ir atstatymą ir sakė, kad labai prasminga, kai iškyla kryžius atminti išėjusiems, tiems, kas tikėjo Jėzų Kristų. Juk nuodėmės ir mirties sugriauta mūsų kūno šventykla bus atstatyta taip, kaip iš numirusiųjų prisikėlė mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Kai žvelgiame į kryžių, visa tai mes tikime, visi – ir liuteronai, ir katalikai. Mes tikime, kad kryžiuje Dievas mums atsivėrė, pasirodė, koks jis yra ir kaip jis mus visus myli. Jis ateina pas mus, kad mes turėtume gyvenimą su Juo. Jeigu mes statome kryžių ir renkamės prie jo, matome  jį akimis, o savo tikinčia širdimi, širdies akimis galime jausti tikėjimo esmę, matyti čia esantį Viešpatį, kuris mus visus laimina…

„Kryžius, kuris mus suvienija su Dievu, suvienija su broliais ir seserimis yra didžiausia Dievo dovana mums. Prie kryžiaus yra geriausia vieta susirinkti visiems kaip vieniui (vienovei). Mūsų skirtumai dėl konfesijos – ar tu esi katalikas, ar liuteronas – niekam nėra įdomūs ar svarbūs. Tik svarbu viena: ar tu tiki tai, ką sako kryžius apie tave ir tavo gyvenimą, ką tau jis liudija, kas tavęs laukia ateityje… Tad tegul šis kryžius liudija gyvenimą, kuris nesibaigia mirtimi, nes yra nesugriaunama amžinoji šventykla, kuri mums paruošta, kurioje laukia amžinasis gyvenimas“, – kalbėjo liuteronų kunigas V. Klesevičius ir dar kartą pakvietė susirinkusius tarti kryžiaus palaiminimo maldą.

Dekanas kan. V. Gražulevičius pasidžiaugė buvimu kartu prie naujai iškilusio kryžiaus, dėkojo meistrui, iniciatoriams ir renginio organizatoriams.

Kryžiaus autorius K. Martinaitis dėkojo už gražią iškilmę, palinkėjo praeiviams prie kryžiaus nusilenkti ir jį prižiūrėti.

Įamžino stende

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas sakė, kad nuostabu, jog tokioje vietoje iškilo kryžius, kad prisimenamas ir šio krašto daugiakultūriškumas, kur gyvavo, savo tradicijas puoselėjo nemaža vokiečių tikinčiųjų konfesija. Jis pakvietė atkreipti dėmesį į prie kapinaičių pastatytą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro sukurtą stendą, kuris bus puiki galimybė geriau pažintį įvairiatautį rajono istorinį palikimą. Stende įkeltame rajono žemėlapyje pristatoma 31 vietovė, kurioje surastos evangelikų liuteronų ar metodistų kapinaitės. Dar pažymėta 15 Vokietijos imperijos Pirmojo pasaulinio karo kareivių palaidojimo vietų bei vienuolika galimai Napoleono karo kareivių palaidojimo vietų. Yra manoma, kad ir netoli Opšrūtų vokiečių kapinaičių esančios taip vadinamosios „prancūzkapinės“, kur amžinojo poilsio atgulę kartu su Napoleonu Bonapartu į karo žygį leidęsi kariai.

Paprūsės metams

Vilkaviškio rajono savivaldybės spalio 25 dienos sprendimu 2025 metai paskelbti Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) metais. Vilkaviškio rajone. Opšrūtuose spalio 30-ąją surengtas minėjimas prie vokiečių kapinaičių buvo antrasis renginys šiai progai paminėti. Tą pačią dieną keliomis valandomis anksčiau Prūsijos-Paprūsės ryšių 500 metų paminėjimui įvyko pirmasis renginys Kybartuose. Kristijono Donelaičio gimnazijoje atidengta memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus ekspozicija.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Prasilenktume su tiesa, jei sakytume, kad Suvalkijoje Žaliosios gyvenvietei ir žinomo miškininko, etnologo Vinco Žemaičio gimtinės kaimui Andriškiams trūksta žalumos, […]

2 lapkričio, 2024

2025-uosius metus siūloma paskelbti Akmenų muziejaus įkūrėjo Mosėdyje Vaclovo Into metais. Siekdamas pažymėti jo 100-ąsias gimimo metines, tai numatantį nutarimo […]

31 spalio, 2024

Savaitgalį tūkstančiai žmonių plūs į kapines, taip pagerbdami ir prisimindami išėjusius artimuosius. Vis tik, nedaugelis kapinių lankytojų susimąsto, kad kapinės […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

29 spalio, 2024

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui. Muziejus kviečia atrasti šios […]

27 spalio, 2024

Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir […]

Tauragėje moterų laisvės kovų istorija atgijo dainoje
26 spalio, 2024

2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto […]

Mažeikių muziejaus ir LGGRTC darbuotojų nuotr.
26 spalio, 2024

2024 m.spalio 23 d. Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui, […]

25 spalio, 2024

Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dab. Šakių rajono Vaiguviškių kaime gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas. […]

24 spalio, 2024

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė modernizuotoje Ąžuolyno bibliotekoje Kaune ir pasidžiaugė šią savaitę atrastu vienu vertingiausių bibliotekos eksponatų – garsiojo […]

24 spalio, 2024

Prie kelio – naujas akcentas Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
23 spalio, 2024

„Kaunas turi savo Mažvydą“, – džiaugsmingai teigė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, įvertindamas Lietuvių literatūros ir […]

22 spalio, 2024

Šiaulių tarybos opozicionierių neįtikino miesto mero Artūro Visocko argumentai, esą Prisikėlimo aikštėje beveik du dešimtmečius planuojamas paminklas Tautos laisvei yra […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
20 spalio, 2024

Šiaulių Prisikėlimo aikštėje beveik du dešimtmečius planuojamo paminklo Tautos laisvei statybų kainai išaugus nuo 190 iki 381 tūkst. eurų, miesto […]

18 spalio, 2024

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros […]