Lėtinis stresas: tylusis šiuolaikinės visuomenės žudikas
Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis stresas tapo nuolatiniu palydovu daugelio gyvenime. Nors stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius, lėtinis, užsitęsęs stresas gali kelti grėsmę mūsų sveikatai, paveikdamas tiek kūną, tiek protą.
Lėtinis stresas: nematomas sveikatos griovėjas
Kai patiriame stresą, organizmas įjungia gynybos mechanizmus – padidėja širdies ritmas, kraujospūdis, išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis. Tai natūrali ir naudinga reakcija, kai pavojus yra trumpalaikis. Tačiau ilgalaikis streso hormonų perteklius gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lėtinis stresas padidina kraujospūdį ir cholesterolio lygį, o tai ilgainiui gali sukelti širdies ligas, infarktą ar insultą. Dažnas stresas gali sukelti skrandžio opas, dirgliosios žarnos sindromą ar net paūminti gastroezofaginį refliuksą. Lėtinis stresas taip pat gali sukelti psichikos sveikatos problemos – nerimą, depresiją, panikos priepuolius, miego sutrikimus ir net perdegimo sindromą, silpninti imuninę sistemą bei lemti harmoninius sutrikimus.
Lėtinio streso mažinimo būdai
Savo kūno analizė ir poreikių nustatymas yra vienas iš veiksmingiausių būdų suvaldyti lėtinį stresą. Kai pažįstame savo kūną ir jo signalus, galime geriau suprasti, kas mus išbalansuoja, ir imtis tinkamų veiksmų situacijai valdyti. Šis savęs pažinimas leidžia reaguoti į problemas dar joms nesukeliant ilgalaikės žalos.
Norint išvengti lėtinio streso padarinių, svarbu ne tik pašalinti jo priežastis, bet ir išmokti efektyviai jį valdyti. Gamta yra vienas iš efektyviausių natūralių būdų stresui mažinti. Ji suteikia ne tik fizinį atsipalaidavimą, bet ir emocinę pusiausvyrą, ramina protą, mažina nerimą bei padeda atkurti energiją. Gamtoje lengviau atitraukti dėmesį nuo darbinių ar asmeninių rūpesčių. Aplinka padeda sutelkti dėmesį į esamą akimirką, skatina „čia ir dabar“ jausmą.
Kovojant su lėtiniu stresu, ypač naudinga gamtoje atlikti atsipalaidavimo pratimus. Jeigu neturite sąlygų išvykti į gamtą arba neturite sodo, galima ir namuose susikurti jaukią aplinką: įjungti gamtos garsus imituojančią muziką, uždegti žvakę ar pasmilkyti natūralių žolynų.
Atsipalaidavimo pratimai – natūralus būdas kovoti su ilgalaikiu stresu
Atsipalaidavimo pratimai padeda nuraminti nervų sistemą, sumažinti kortizolio lygį ir atkurti psichinę pusiausvyrą. Štai keli populiarūs ir moksliškai pagrįsti metodai:
- Kvėpavimo pratimai – ramybės akimirka bet kur ir bet kada
Kvėpavimas yra mūsų kūno valdymo pultas. Įvaldžius kvėpavimo technikas, galima tiesiogiai paveikti nervų sistemą.
- Pilvo kvėpavimas: Atsigulkite arba atsisėskite patogiai. Uždėkite ranką ant pilvo. Įkvėpkite lėtai per nosį, skaičiuodami iki 4, jausdami, kaip pilvas plečiasi. Iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki 6. Šis pratimas padeda sumažinti kraujospūdį ir širdies ritmą.
- Kvėpavimas „dėžutės metodu“: Įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes, tada vėl sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes. Pakartokite kelis ciklus.
- Progresyvi raumenų relaksacija – įtampa išeina su kiekvienu iškvėpimu
Šis metodas padeda atpalaiduoti kūną ir protą.
- Pradėkite nuo kojų pirštų. Įtempkite juos 5 sekundėms, tada lėtai atpalaiduokite.
- Pereikite prie blauzdų, šlaunų, pilvo, rankų, pečių ir veido. Sutelkdami dėmesį į kiekvieną raumenų grupę, atkreipkite dėmesį, kaip jaučiasi jūsų raumenys.
- Vizualizacija – atpalaiduojanti kelionė mintyse
Atsigulkite ar patogiai atsisėskite, užmerkite akis ir įsivaizduokite ramią vietą, pavyzdžiui, mišką, paplūdimį ar kalnų slėnį.
- Įsivaizduokite smulkmenas: vėjo garsą, medžių kvapą, šiltą saulės šviesą.
- Giliai kvėpuodami leiskite sau pasinerti į šią ramybės oazę.
- Meditacija – proto ramybė kas dienai
Meditacija leidžia nuraminti protą ir susitelkti į dabartį.
- Pasirinkite tylų kampelį, užmerkite akis ir sutelkite dėmesį į kvėpavimą arba kartokite raminančią frazę, pavyzdžiui, „aš esu ramus“.
- Jei mintys nuklysta, švelniai nukreipkite jas atgal į kvėpavimą.
- Joga – kūno ir proto harmonija
Joga apjungia kvėpavimo pratimus, judesius ir dėmesingumą. Kai kurios pozos, tokios kaip „Vaiko poza“ ar „Lavono poza“, puikiai tinka atsipalaidavimui po ilgos dienos.
- Muzikos terapija
Lėta, raminanti muzika arba gamtos garsai, pavyzdžiui, lietus ar vandenyno bangos, padeda sumažinti streso lygį. Rekomenduojama klausytis prieš miegą ar praktikuojant kitas relaksacijos technikas.
Lėtinis stresas yra rimtas iššūkis, tačiau jį galima suvaldyti. Pagrindinis raktas – rasti laiko rūpintis savimi. Praktikuojant relaksacijos pratimus ir įtraukiant juos į kasdienę rutiną, galima pagerinti savo emocinę ir fizinę sveikatą. Tad kitą kartą, kai jausite įtampą, sustokite, giliai įkvėpkite ir leiskite sau atsipalaiduoti – jūsų kūnas ir protas jums už tai padėkos.