Lietuvos gyventojų skolų žemėlapis: sumos ir kiekiai įvairiose savivaldybėse skiriasi 3-4 kartus
Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva pirmą kartą sudarytas skolų žemėlapis parodė, kad įsiskolinimo lygis atskirose savivaldybėse skiriasi kelis kartus. Iš žemėlapio matyti, kad mažiausiu pradelstų skolų bagažu išsiskiria tankiausiai apgyvendintos Lietuvos vietovės ir kurortai, o didžiausiu – rečiau apgyvendinti periferijos regionai, ypač esantys pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Skolų žemėlapyje matome daug skirtingų „Lietuvų“. Tikimės, kad šis žemėlapis padės tiksliau apčiuopti pradelstų skolų susidarymo priežastis ir sėkmingiau mažinti gyventojų įsiskolinimų mastą“,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Pasienio savivaldybėse – daugiau skolų ir administracinių baudų
Didžiausia skolininkų koncentracija – pasienio su Baltarusija ir Rusija regionuose. Jei tūkstančiui Birštono, Utenos rajono ir Palangos miesto savivaldybių gyventojų tenka 240-280 vnt. pradelstų skolų, tai tūkstančiui gyventojų Pagėgių savivaldybėje – vidutiniškai 900 vnt. pradelstų skolų, o Varėnos ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse – vidutiniškai 690-730 vnt. pradelstų skolų.
Pastarųjų trijų savivaldybių – Šalčininkų, Varėnos rajonų ir Pagėgių – gyventojai išsiskiria ir didžiausiu nesumokėtų administracinių baudų skaičiumi, kuris daugiau nei dvigubai viršija šalies vidurkį. Kiekvienam minėtų savivaldybių gyventojui vidutiniškai tenka po 127 eurus nesumokėtų administracinių baudų. Tuo metu šalies vidurkis yra 50 eurų, o mažiausias pradelstų baudų sumas turinčiose savivaldybėse – Neringos, Utenos rajono ir Birštono – 24 eurai. Didžioji dalis pradelstų administracinių baudų – už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ir tai būdinga visoms šalies savivaldybėms.
Lietuvos antstolių rūmų vadovas atkreipia dėmesį, kad pradelstų skolų paplitimas tiesiogiai susijęs ne tik su regionų ekonominiais rodikliais, gyventojų užimtumo lygiu, bet ir su nelegalių pajamų lygiu. Neįmanoma išieškoti skolų, jei įsiskolinusieji turi galimybę gyventi iš šešėlinių pajamų. Tokiems asmenims skirtos administracinės baudos kaupiasi kaip pradelstos skolos iki tos dienos, kol ateina metas nutraukti išieškojimą dėl senaties.
Prognozuoja tolesnį skolininkų piktnaudžiavimą
„Ar administracinių baudų „kolekcionavimo“ problemą gali išspręsti įstatymais įvedami palengvinimai visiems skolininkams, tokie kaip nuo 2024 m. liepos sumažintos išskaitos iš pajamų ir nuo gruodžio įvedamos skolų „atostogos“? Greičiau atvirkščiai – piktavalių skolininkų skaičius dėl šių pakeitimų gali tik padidėti“, – svarsto Lietuvos antstolių rūmų vadovas.
Antstolis pabrėžia, kad naujoji tvarka gal ir gelbsti laikinai nedirbančius skolingus žmones, bet tuo pačiu ji yra ir dovana nesąžiningiems, atsiskaityti vengiantiems pažeidėjams. Sulėtėjus išieškojimo procesams, nesumokėtų administracinių baudų bagažas daugelyje vietovių dar labiau didės.
„Be lankstesnio teisinio reguliavimo užtikrinti baudų ir kitų skolų mokėjimo neišvengiamumą tiesiog neįmanoma. Kiekvienam skolininkui atskiro įstatymo nepriimsime, bet skolą išieškančiam antstoliui turėtų būti suteikta teisė spręsti, ar konkrečiam asmeniui reikalingi tam tikri palengvinimai, ar ne“,– teigia antstolis I. Gaidelis.
Išskirtos savivaldybės, kuriose daugiausia išlaikymo bei piniginių skolų
Pagal vaikams priteisto išlaikymo (vadinamųjų alimentų) skolų skaičių „pirmauja“ Kelmės, Raseinių rajonų ir Pagėgių savivaldybės, kuriose tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 34 alimentų skolos. Tuo tarpu skaičiuojant pagal vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai tenkančią išlaikymo skolų naštą išsiskiria Biržų rajono (210 eurų), Kalvarijos (172 eurai) ir Pagėgių (166 eurai) savivaldybės. Mažiausios išlaikymo skolos – Birštono, Akmenės bei Skuodo rajonų savivaldybėse (vidutiniškai po 26 eurus vienam savivaldybės gyventojui).
Didžiausi laiku negrąžintų piniginių skolų kiekiai tūkstančiui gyventojų yra susikaupę Akmenės (452 vnt.), Radviliškio (441 vnt.) bei Kelmės (430 vnt.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai tokių skolų – Birštono (138 vnt.), Palangos miesto (145 vnt.) ir Klaipėdos rajono (151 vnt.) savivaldybėse.
Nors vidutinė negrąžinta piniginė skola, tenkanti vienam gyventojui, yra didžiausia Neringos savivaldybėje (8483 eurai), antstolis I. Gaidelis atkreipia dėmesį, kad tai nelaikytina ypač aukšto šio regiono gyventojų prasiskolinimo ženklu: tokį rodiklį lemia vos kelių Neringoje įkeisto nekilnojamojo turto savininkų skolos, kurios statistiškai dalijamos palyginti nedideliam skaičiui šios savivaldybės gyventojų. Toliau didžiausių negrąžintų skolų gretoje, skaičiuojant pagal dydį vienam gyventojui, rikiuojasi Vilniaus miesto (1809 eurai) ir Marijampolės (1803 eurai) savivaldybės.
Daugiausia skolininkų – vidutinio amžiaus asmenys
Duomenys apie įvairių skolų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes patvirtina, kad Lietuvos statistinio skolininko portretas metai iš metų nesikeičia – laiku negrąžintos skolos dažniausiai lydi vidutinio amžiaus žmones.
Beveik trečdalį (32 proc.) iš visų antstoliams perduotų skolų privalo grąžinti gyventojai, kurių amžius 35-44 metai. Bendra šios grupės gyventojų pradelstų skolų suma sudaro 704,2 mln. eurų.
Tarp šių skolų – 42,3 mln. eurų valstybei nesumokėtų administracinių baudų, beveik 67 mln. eurų vaikams priteisto išlaikymo (alimentų) skolų, 506,3 mln. eurų piniginių skolų juridiniams ir fiziniams asmenims (įskaitant hipotekos kreditorių reikalaujamas skolas) ir kitos skolos.
Kaip pastebi Lietuvos antstolių rūmų vadovas, dažniausiai pasitaikančių skolų sąrašas yra panašus visose Baltijos šalyse: tai nesumokėtos baudos, piniginės skolos (laiku negrąžintos paskolos, kreditai, įsiskolinimai už paslaugas ir kt.) bei vaikų išlaikymo skolos (vadinamieji alimentai).
Vidutinė antstoliams išieškoti perduotos skolos suma praėjusiais metais Lietuvoje buvo 2 651 euras, Latvijoje – 3 923 eurai, Estijoje – 3 132 eurų.
Lietuvos skolų žemėlapis sudarytas klasifikuojant Valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiamus Antstolių informacinės sistemos duomenis (https://www.registrucentras.lt/p/1606), aktualius šių metų birželio 30 d.
