23 sausio, 2025
LGT

Kvartero storymės erdvinis geologinis kartografavimas Zarasų plote: nauji atradimai ir svarbūs duomenys

„Lietuvos geologijos tarnybos specialistų Zarasų plote vykdytas kvartero storymės erdvinis geologinis kartografavimas atskleidė ne tik reljefo istoriją. Išskirtiniai ledynmečio suformuoti kraštovaizdžiai – kalvos, gūbriai, ozai ir keimai – čia slepia priešistorinių laikų paslaptis“, – sako Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus vyriausioji geologė ir šio projekto atsakingoji vykdytoja Asta Jusienė.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) įgyvendino kvartero nuogulų erdvinį geologinį kartografavimą 1:50 000 masteliu Zarasų plote, apimančiame 1068 km² teritoriją. Šis darbas buvo vykdomas kaip programų „Geoenergetika ir saugi aplinka“ (2015–2020 m.) bei „Klimato kaita ir geologinė aplinka“ (2021–2025 m.) sudėtinė dalis. Atliekant kartografavimą sudaryti žemėlapiai – kvartero geologinis, geomorfologinis ir litomorfogenetinio rajonavimo – pateikia išsamią informaciją apie Zarasų ploto nuogulų litologiją, amžių, kilmę, paplitimą ir reljefą.

Ledyno pėdsakai Zarasų reljefe

„Paskutinis ledynas, vadinamas Viršutinio Nemuno, Zarasų regione paliko išskirtinį paveldą – glacialines, fliuvioglacialines bei limnoglacialines nuogulas ir iš jų suformuotus kraštovaizdžius. Kalvos ir gūbriai, keimai, plokščiakalvės, ozai bei keiminės terasos – ne tik įdomios reljefo formos, bet ir įrodymai, kaip prieš tūkstančius metų iš Skandinavijos atslinkęs ledynas ir jo tirpsmo vandenys kūrė žemės paviršių. Šios ledyninės nuogulos, susidedančios iš moreninio priesmėlio, smėlio, molio ir kitų medžiagų, – svarbi geologinių tyrimų dalis“, – sako A. Jusienė.

Ozai – siauri, vingiuoti pylimai– vieni įspūdingiausių ledynmečio paliktų darinių, dažnai vadinami ledo upių keliais. Jie susiformavo, kai ledyno plyšiuose ir tuneliuose tekančios upės užpildė juos smėliu ir žvyru. Zarasų regione ozai ne tik išsiskiria vingiuota forma, bet ir pasakoja apie ledyno vidaus procesus. Tai reljefo dariniai, kurie padeda nustatyti ledynų slinkimo kryptį bei nuledėjimo seką.

Įdomu, kad kai kurių ozų ilgis gali siekti kelis kilometrus, o jų vingiuotumas panašus į dabartines upes, tarsi ledynai būtų palikę savo „parašą“. Zarasų plote ilgiausias ozas siekia 2,655 km.

Keimai ir keiminės terasos – ledyno tirpsmo vandens suformuotos reljefo detalės, dažnos Zarasų plote. „Keimai, apvalios taisyklingos formos kalvos, susidarė, kai tirpsmo vandenys ledo protirpose suklostė molį, aleuritą, smėlį arba žvyrą. Šie dariniai vertingi ir išteklių požiūriu, nes juose gausu statybinių medžiagų. Keiminės terasos – tai aikšelės, sudarytos iš smėlio, žvyro arba molio, kuriuos suklojo ledyno tirpsmo vandenys, tekėdami arba patvenkti tarp tirpstančio ledyno pakraščio ir stataus kalvoto masyvo, kalvos ar gūbrio šlaito“, – aiškina geologė.

Iš erozinių ledynmečiu susiformavusių elementų šiame regione įspūdingiausios yra rinos, kurių dugnuose telkšo ežerų virtinės, dažnos įvairaus dydžio pelkės, o stačius šlaitus raižo griovos ir raguvos.

Zarasų regiono kraštovaizdį papildo Šventoji, šioje teritorijoje didžiausia Nemuno baseino upė. Jos vingiai ir terasos – aiškūs poledynmečio pėdsakai. „Upei tekant iš ledlaikio paveldėtais eroziniais kloniais ir toliau gilinant savo vagą, susiformavo įvairaus pločio viršsalpinės terasos ir salpa, stačiuose šlaituose išsivystė gilių raguvų ir griovų tinklas“, – sako A. Jusienė. Šios gamtos sukurtos formos ne tik kuria įspūdingą kraštovaizdį – jose aptinkama retų augalų rūšių.

Vėlyvajame ledynmetyje ir holocene vykę geologiniai procesai performavo paskutinio ledyno ir jo tirpsmo vandenų sukurtą paviršių. Vienas tokių – termokarstas, kai ledynui atsitraukus pradėjo tirpti po nuosėdomis palaidoti ledo luistai. Ledui ištirpus atsiradusios tuštumos sukelia paviršiaus nusėdimą, suformuodamos įdubas. Kai vanduo užpildo įgriuvusias vietas, susiformuoja ežeras, kuris vėliau, pasikeitus hidrodinaminiam režimui, gali virsti pelke.

Įdomu tai, kad daugelis Zarasų regiono mažų ežerų – šio proceso rezultatas. Termokarstinės įdubos jautrios klimato kaitai – šie ežerai gali keistis ar net išnykti, jei keisis gruntinio vandens lygis.

Zarasų regionas galėtų būti vadinamas gyvu ledynmečio muziejumi, kur kiekvienas kraštovaizdžio elementas turi savo istoriją. Beje, ledynmečio reljefas veikė ir žmonių gyvenimą. Ozai bei kalvos dažnai tapdavo pirmųjų gyventojų gyvenviečių vietomis, nes iškilesnės vietovės buvo geriau apsaugotos nuo užliejimų. Be to, kai kurie archeologiniai radiniai rodo, kad Zarasų regionas galėjo būti apgyvendintas netrukus po ledyno atsitraukimo.

Kartografavimo duomenys

Tyrimų metu išgręžti 2127 gręžinukai iki 1,2 m gylio, iškasti 128 šurfai, nuvalytos ir aprašytos 36 prakasos bei 12 karjerų sienelių. Visi stebėjimo taškai buvo pažymėti faktinės medžiagos žemėlapyje. Laboratorijose atlikta granuliometrinė analizė, skirta paviršinių nuogulų litologijai patikslinti.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad Zarasų plote vyrauja kraštinės glacialinės nuogulos, susijusios su paskutinio ledyno (Viršutinio Nemuno) ir jo tirpsmo vandens veikla. Vyraujančios nuogulos – moreninis priesmėlis ir priemolis, smėlis bei molis – formuoja kalvas, gūbrius, plokščiakalves, keimus, ozus ir keimines terasas. Išskirti dideli prieledyninių limnoglacialinių nuosėdų ir fliuvioglacialinių nuogulų plotai, sukloti Dusetų ežeriniame duburyje ir kitose vietovėse.

Reljefą formavo ir vėlesni procesai: termokarstas, pelkėdara, upių tinklo raida bei šlaitų gravitaciniai procesai.

Teritorijoje išskirtos trys ryškios makroformos: Sėlių aukštuma, Sėlių plynaukštė (anksčiau vadinta Vakarų Aukštaičių plynaukšte) ir Aukštaičių aukštumos fragmentas – Vaiskūnų moreninis masyvas. Šios geomorfologinės makroformos suteikia svarbių duomenų apie teritorijos geologinę raidą.

Be to, nustatyta 10 naujų smėlio ir žvyro prognozinių plotų, galinčių tapti svarbiais naudingųjų iškasenų šaltiniais.

Sudarytuose žemėlapiuose atsispindi išsami Zarasų ploto kvartero nuogulų storymės viršutinės dalies geologinė sandara – vertingas pagrindas tolesniems hidrogeologiniams, inžineriniams geologiniams, ekogeologiniams tyrimams bei teritorijų planavimui. Šie duomenys taip pat reikšmingi naudingųjų iškasenų paieškai.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


18 vasario, 2025

Ignalinoje viešinti Ukrainos Ševčenkos Korsunio miesto delegacija ir meras Vitalijus Maciukas vasario 16 dieną susitiko su Ignalinos parapijos Carito savanoriais, […]

Eriko Černovo nuotr.
17 vasario, 2025

Šventiniame Vasario 16-osios koncerte, Zarasų kultūros centre, Viešosios bibliotekos teatro „Juodai baltas” literatūrinė kompozicija leido artimiau pažinti poetą Antaną Miškinį […]

6 vasario, 2025

Vasario 5 d. Utenos kultūros centro Muzikinėje galerijoje atidaryta Utenos krašto dailininkų kūrybos paroda „Skiriu Lietuvai”, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio […]

29 sausio, 2025

Vaizdas ir muzika liejas į sielą. Šitaip draugingai dvi upės – į vieną. Viskas kūryboje skęsta žaviai. Menas užvaldo ir […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė ir mokslo darbuotoja […]

26 sausio, 2025

Sausio 23 d. Ignalinoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Važiuodamas iš Visagino, jis užsuko į Ignalinos rajono savivaldybę. […]

Dariaus Nogio nuotr.
16 sausio, 2025

Ignalinos rajono kultūros centre surengtoje šventėje džiaugtasi jaunais žmonėmis, jų mokslo, meno, sporto pasiekimais, kūryba, savanoryste. Apdovanojimai 10-tyje nominacijų buvo […]

15 sausio, 2025

Šeštoji respublikinė primityviosios tapybos konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės (1910–2009) premijai laimėti kviečia lankytojus į Rokiškio krašto muziejų. Paroda, kurią organizuoja […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

28 lapkričio, 2024

Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot […]

25 lapkričio, 2024

Vėlų rudenį Ignaliną aplankanti Kaimynų teatrų šventė savo kelią pradėjo 1996 m. Su mažesniais ar didesniais pertrūkiais ji gyvuoja iki […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

12 lapkričio, 2024

Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

15 spalio, 2024

Kultūros ministerijoje patvirtintas Lietuvos kultūros sostinių planas 2026–2028 metams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, […]