Europos Sąjungoje bus ieškoma būdų, kaip kovoti su vaistų trūkumu

Jau artimiausiu metu Europos Komisija turėtų pateikti svarstymui Ypatingos svarbos vaistų aktą (Critical Medicines Act). Jo poreikis kilo susidūrus su vaistų veikliųjų medžiagų ir pačių vaistų trūkumu. Ši problema nesvetima ir Lietuvai. Turbūt kiekvienas esame girdėjęs apie antibiotikų ir kitų vaistų trūkumą vaistinėse.
Sprendžiant vaistų trūkumo klausimą Europos Sąjungoje, būtina atsižvelgti į daugybę faktorių, pavyzdžiui, fizinį vaistų trūkumą, kuris kyla tiek dėl vaistų veikliųjų medžiagų gamybos trūkumo, tiek dėl pačių vaistų gamybos sutrikimų ar netinkamo jų poreikių prognozavimo. Reikia įvertinti ir santykinį vaistų trūkumą, kylantį dėl galimybės įsigyti vaistus konkurencinga kaina, ir jų kompensavimą valstybių narių pacientams.
Kalbant apie kritinius vaistus, dažniausiai turima omenyje seniai gaminami ir plačiai paplitę vaistai. Tačiau reikia nepamiršti, kad kritiniais laikytini ir nauji – inovatyvūs vaistai, ypač tokie, kuriais galima iš esmės išgydyti ligą ar visiškai sustabdyti jos progresavimą. Deja, bet Lietuva šioje srityje labai atsilieka, t. y., vėluoja pradėti inovatyvių vaistų, skirtų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti ar onkologinėms ligoms, retoms ligoms bei kitoms patologijoms gydyti, kompensavimą.
Reikia pabrėžti, kad inovatyvių vaistų prieinamumo užtikrinimo mechanizmai skiriasi nuo jau seniai gaminamų vaistų.
Iki šiol valstybėse narėse, derantis dėl tokių vaistų kainų, egzistuoja visiškai nelygiavertė situacija: vaistą parduodančioji pusė pasiūlo kainą, žinodama ją ir kitose perkančiose šalyse, o perkančioji šalis – valstybė narė derasi aklai. Dėl šios priežasties šiam procesui stinga skaidrumo, realaus konkurencingumo, ir tai lemia labai skirtingas to paties inovatyvaus vaisto kainas šalyse narėse. Be to, derantis atskirai, skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi naujų vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą laikas, o tai reiškia ir skirtingą pagalbos prieinamumo teikimą ES.
2017-2019 metais kilo Vyšegrado šalių ir Lietuvos iniciatyva vykdyti bendras derybas dėl vaistų ir ieškoti galimybių brangius inovatyvius vaistus pirkti kartu visoms valstybėms. Dėl COVID-19 pandemijos ši iniciatyva nutrūko. Tačiau COVID-19 pandemijos metu buvo pritaikytas mechanizmas, kai ES lygmeniu buvo sutarta ne tik dėl vakcinų kainos ir pirkimų, bet buvo ir finansiškai prisidėta prie vakcinų kūrimo finansavimo.
Taigi, rengiant Ypatingos svarbos vaistų aktą, turėtų būti atsižvelgiama į inovatyvių vaistų prieinamumą ir galimybę, jų prieinamumo problemas spręsti kuriant ES lygio savanoriško bendrų vaistų pirkimo mechanizmą. Toks mechanizmas padėtų ne tik valstybėms narėms gauti inovatyvius medikamentus konkurencingesne kaina, bet leistų ir vaistų gamintojams supaprastinti šių vaistų atėjimą į ES rinką. Derybose būtų sutariama dėl vienos kainos visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims, ir tai leistų sinchronizuoti pirkimo ir kompensavimo mechanizmus valstybėse narėse, o gamintojui užtikrintų aiškesnę ir didesnę rinką bei leistų geriau planuoti gamybą.
Ši publikacija parengta Europos Parlamento ECR frakcijos nario Aurelijaus Verygos iniciatyva, remiant EP ECR frakcijai. Tekste pateiktos autorių nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją.