Tyrimas atskleidė, kad beveik pusės moksleivių rankos užterštos kenksmingomis bakterijomis

Šįmet jau antrąkart vyko moksleiviams skirtas edukacinis projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“, kurio metu buvo imami mėginiai nuo moksleivių delnų. Nors lyginant su pernai metais, tyrimų rezultatai yra šiek tiek geresni, visgi dar didelė vaikų dalis stokoja asmeninės higienos įgūdžių, nes jų rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis. Jei pernai virš 60 proc. moksleivių stokojo gebėjimo tinkamai plautis rankas, tai šįmet šis skaičius siekė 46 procentus.

Pasak projekto iniciatorės – vienos didžiausių maisto tiekimo įmonės „Pontem“ generalinės  direktorės Audronės Tendzegolskienės, galimybė savomis akimis išvysti rankų neplovimo pasekmę – grėsmę keliančias žarnyno „pabaisas“ – veiksmingesnė už bet kokią teoriją. Todėl gegužės mėnesį šalyje vykusio edukacinio, moksleiviams skirto projekto renginių metu Lietuvos mokyklose lankėsi laboratorija ant ratų: per mikroskopą moksleiviams buvo demonstruojama, kaip atrodo žmogaus žarnyne besiveisiantys kirminai, o sveikatos priežiūros specialistai iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ėmė mėginius nuo vaikų delnų, siekdami išsiaiškinti, ar šie moka tinkamai plautis rankas.

Pasak parazitologijos specialistės Daivos Veitienės, vaikai labai stebėjosi, kad kirmėlių kiaušinėlių nesimato plika akimi. Prieš žvelgdami pro mikroskopą jie įsivaizduodavo, kad išvys kažką panašaus į stipriai sumažintą vištos kiaušinį ar bent jau ikrų dydžio parazitų kiaušinėlius, bet pro mikroskopą spalinių kiaušinėlių matosi net apie 100-200.

D. Veitienės teigimu, moksleiviams didžiulį įspūdį darė ir muziejiniai pačių parazitų, kurie kažkada buvo gyvi ir pasišalino iš žmonių organizmų, preparatai: stikliniuose induose specialiame tirpale užkonservuotos askaridės, spalinės, kaspinuočiai.

„Manau, kad vaikams didžiausią įspūdį kelia ne išgirstos kalbos apie parazitus, ne tėvų ir sveikatos specialistų pamokymai apie rankų plovimą, o tai, ką jie savomis akimis pamato, gali pačiupinėti. Pamatę keliomis kilpomis sandariame inde susisukusią askaridę ar kelių metrų ilgio susiringavusį kaspinuotį, pašiurpsta nuo parazito vaizdo. Ir visiems iš karto kyla klausimas: negi nesiplaunant rankų tokie baisuokliai gali apsigyventi jų pilveliuose?“, – retoriškai klausė specialistė.

Ištyrus 67 bakteriologinius mėginius paaiškėjo, kad net virš 40 proc. jų aptikta gramneigiamų lazdelių (t. y. teršimo fekaline flora), o spalinių kiaušinėliais buvo užteršti daugiau nei 6 proc. vaikų pirštų, paėmus 92 mėginius iš penkių mokyklų. Kirminų kiaušinėliai (Enterobius vermicularis ova)gali sukelti parazitinę ligą – enterobiozę, o jei spalinių vaiko žarnyne yra daug, gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, nervingumas, nepastovūs pilvo skausmai, pykinimo jausmas ir vėmimas.

Nuo stalų, durų rankenų, kėdžių, kranų čiaupų, laiptų turėklų bei kitų paviršių buvo paimti ir ištirti 29 mėginiai. 20 iš jų buvo atliktas parazitologinis tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami, tačiau padarius bakteriologinį 9 mėginių tyrimą, paaiškėjo, kad kone pusė jų užteršti fekaline flora.

D. Veitienė paaiškino, kaip derėtų elgtis, kad pas vaiką pilve neapsigyventų kirmėlė: patarti negraužti nagų, nevalgyti nešvariomis rankomis, o pasinaudojus tualetu – būtinai nusiplauti rankas.

„Šiuo projektu siekiame atkreipti vaikų dėmesį į rankų plovimo svarbą – į tai, kiek daug įtakos jų sveikatai gali turėti toks paprastas, kasdienis veiksmas, padedantis apsisaugoti nuo ligų“, – sakė Audronė Tendzegolskienė, akcijos „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ įmonės-iniciatorės „Pontem“ vadovė.