Tramvajaus idėja mirė – atgimė metro idėja
Žiniasklaidoje pasklido informacija, jog Vilniuje neva vėl gaivinama tramvajaus idėja. Sostinės savivaldybė prieš kelias savaites pateikė transporto bendrovėms neįpareigojantį kreipimąsi išreikšti susidomėjimą dėl transportavimo sprendimų Vilniuje, o nuskambėję ketinimai pirkti tramvajus tėra vienos iš įmonių pasiūlymas.
A.Zuoko administracijai tramvajaus idėją prieš 15 metų pakišo prancūzų bendrovė „Systra“, gelbėdama bankrutuojančią kitą prancūzų įmonę „Translohr“, kuri gamina ir tobulina tramvajus. Po kurio laiko ši kompanija visgi bankrutavo ir ją, Vyriausybei padedant, nupirko kitas prancūzų koncernas „Alstom“, kuris ir sureagavo į savivaldybės kreipimąsi, pasiūlydamas savo gaminamą produkciją. Bankrutavo ir Zuoko politika, kartu numirė ir jo stumiama tramvajaus idėja.
Pernai, 2014 m. birželio 4 d., tramvajaus idėjos atsisakė patys jos iniciatoriai. Po 11 metų svarstymų, per kuriuos įvairioms studijoms buvo išleisti milijonai, savivaldybės pasitarime buvo priimtas sprendimas padaryti 15 metų pertrauką – tramvajaus diegimą atidėti iki 2030 metų.
Tramvajus nėra pajėgus išspręsti transporto problemų, nes juda tame pačiame lygyje kaip ir antžeminis eismas, reikalauja daug vietos gatvėse bei nepasižymi ženkliai didesniu pervežimo greičiu už dabar mieste egzistuojančias transporto rūšis.
Dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius yra ne kartą viešai išreiškęs paramą kitai viešojo transporto rūšiai – metropolitenui. Mero teigimu, tramvajus iš esmės neišspręstų miesto susisiekimo problemų, todėl jo kadencijos metu svarbu dėti pastangas, kad ateityje mieste atsirastų metro. Ši idėja užgimė ir puoselėjama nuo 1974 metų.
Dar būdamas Seimo nariu R. Šimašius priklausė Parlamentinės metro idėjos paramos grupei bei buvo vienas iš Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto teikėjų. Pastarojo teisės akto projektas šiuo metu tobulinamas specialioje Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje. Tikimasi, jog įstatymas galėtų būti priimtas dar šių metų rudenį.
Įstatymas paskirstytų funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir strateginio investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalėtų organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.
