Kauno tarpukario architektūra – į vieną gretą su Kuršių nerija ir Vilniaus istoriniu centru?
Kauno tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pirmoji pergalė šiame fronte buvo pasiekta šių metų balandį, kai unikaliai Kauno architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.
Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno kvietimu Kauno miesto delegacija lankėsi Paryžiuje esančiame UNESCO Pasaulio paveldo centre. Kauno miesto vicemero Simono Kairio vadovaujama delegacija susitiko su UNESCO Pasaulio paveldo centro Europos ir Šiaurės Amerikos regiono vadove Petya Totcharova, už nominacijas atsakingu UNESCO atstovu Allesandro Balsamo bei architektu, Libano ekspertu UNESCO Pasaulio paveldo komitete Jad Tabet.
Susitikimų metu buvo aptarti Kauno tarpukario architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą techniniai klausimai, atrankos kriterijai, nominacinės bylos pildymo procesas ir kiti svarbūs akcentai.
„Susitikimų metu nudžiugino išorės ekspertų požiūris į Kauno architektūrą. Jų nuomone, procesas bus sudėtingas, tačiau miestas turi kažką tokio, kas yra itin unikalu ir savita. Tai nuteikė labai optimistiškai“, – teigė S. Kairys.
UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esantys kultūros ir gamtos paveldo objektai ar vietovės kiekvienai valstybei suteikia garbės ir prestižo statusą. Šiuo metu Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis ir pasauliniu mastu reikšmingomis vietovėmis, kurios įtrauktos į UNESCO. Tai Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas.
„Unikalios, laikinosios sostinės laikotarpį menančios architektūros įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą Kauno miestui būtų labai reikšmingas įvertinimas. Tai būtų puiki dovana miestui artėjančio valstybės 100-mečio proga. Vykstančios diskusijos dėl tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą jau dabar duoda miestui daug naudos, matomumo, atkreipia dėmesį į ilgametes paveldosaugos problemas“, – pabrėžė vicemeras S. Kairys.
Kauno miesto delegacijos sudėtyje taip pat buvo architektūrologas, Kauno modernizmo paveldo tyrėjas Vaidas Petrulis, ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.
