Daugiausia potencialių taršos židinių – Kaune ir Vilniuje
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena, Telšiai ir Tauragė – miestai, kuriuose jau nustatyti ir inventorizuoti potencialūs taršos židiniai. Šį darbą atliko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).
Iš viso minėtuose miestuose nustatyti 855 nauji potencialūs taršos objektai. Daugiausia jų yra Kaune (282) ir Vilniuje (173). Didžiąją dalį tų objektų sudaro buvę garažai, autoservisai, gamybos cechai, saugojimo aikštelės, degalinės ir pan. Visi inventorizuoti objektai yra apleisti, juose arba nebevyksta jokia veikla, arba vykdoma kitokia.
LGT specialistai, įvertinę nustatytų potencialių taršos židinių užterštumo ir pavojingumo aplinkai lygį, išskyrė 150 valstybinėje žemėje esančių objektų, kurie kelia didžiausią grėsmę ir kuriuos pirmiausia reikia sutvarkyti. Jie ekogeologiniu požiūriu buvo preliminariai ištirti.
Dauguma tyrimų atlikta teritorijose, kuriose veikė pramonės, energetikos, transporto, paslaugų teikimo įmonės ir kuriose buvo kaupiamos bei regeneruojamos teršiančios medžiagos. Penkiasdešimt penkiuose iš 150 ištirtų židinių nustatyta grunto tarša, dažniausiai naftos produktais. Jais užterštas ir gruntinis vanduo 52 objektuose. Vienuolikoje nustatytas užterštumas sunkiaisiais metalais.
Po preliminarių tyrimų atrinkta 50 potencialių taršos židinių teritorijų, kuriose bus atlikti išsamūs ekogeologiniai tyrimai. Jais remiantis bus parengti šių teritorijų tvarkymo planai. Potencialių taršos židinių inventorizavimo rezultatai bus perduoti savivaldybėms ir jos galės teikti paraiškas ES paramai gauti šioms teritorijoms sutvarkyti. Tai leis buvusias užterštas teritorijas grąžinti naudoti ir taip sumažinti naujų teritorijų urbanizavimą.
Šiuo metu LGT potencialių taršos židinių duomenų bazėje yra sukaupta informacijos apie daugiau kaip 12 tūkst. tokių židinių.
