Keturiose Kauno vietose – fotografijų parodos po atviru dangumi

Dvyliktasis tarptautinis fotomeno festivalis „Kaunas photo“ tęsia 2014 m. pradėtą lauko parodų tradiciją, dovanodamas kauniečiams ir Kauno svečiams fotografijų ekspozicijas po atviru dangumi. Šiemet festivalis parodas pristato Čečėnijos aikštėje, Kauno pilies prieigose, Vienybės aikštėje prie BLC verslo centro, Žaliakalnio funikulieriaus papėdės skverelyje A. Mickevičiaus ir V. Putvinskio gatvių sankryžoje. Lauko parodos veiks iki spalio 11 d.

„Šįmet lauko parodų yra dvigubai daugiau. Tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai gali išvysti parodas viešose miesto erdvėse, kurios tapo tarsi atviromis meno galerijomis. Šio festivalio misija yra aktyviai dalyvauti kasdieniniame miesto gyvenime ir tikimės, kad šios parodos praturtins miestiečių kultūrinį gyvenimą ir sukels šypsenas “, – teigė festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

Belaukiant svarbiausių „Kaunas photo“ festivalio renginių, kurie vyks rugsėjo 2 – 5 d., kauniečiai ir miesto svečiai jau gali žavėtis fotomenu, kuris šiais metais orientuotas į „Siekiamybės“ temą, apimančią įvairius žmogaus troškimus ir aistras, atspindi laimės ar tiesiog išgyvenimo siekimą, atskleidžia pomėgius ar bėgimą iš nuobodžios tikrovės. Fotografijos pasakoja apie idėjinių, dvasinių, o taip pat buities reikmių, pasaulio pažinimo, technologinių idealų paieškas.

Tradicine foto parodų erdve tapusioje Čečėnijos aikštėje, šiais metais pristatoma „Shilo grupės“ ukrainiečių fotografų Sergiy Lebedyndkyy ir Vlad Krasnoshchok paroda – „Euromaidanas“. Eksponuojami darbai atskleidžia fotomenininkų išgyvenimus karinių atakų pritvinkusiame Maidane, kaip ir visa šalis įstrigusiame tarp sovietinės praeities ir neaiškios dabarties.

Kauno pilies prieigose, Vokietijoje gyvenančio rumuno Horatiu Sava fotografijų serija „Dacia ir vairuotojas“, tai siekis atgaivinti vaikystės prisiminimus ir senų laikų utopiją, kai žmonės buvo lygus bent jau dėl savo automobilių. Dacia 1300, dar žinoma kaip Renault 12 kopija, gaminta Rumunijoje, buvo, ko gero, vienintelis automobilis, kurį galėjai nusipirkti sovietmečiu, tačiau šiandien tai nebe lygybės, o atskirties simbolis.

Nekasdieniškų vaizdų kasdienybėje ieškančio vokiečių kilmės fotomenininko Werner Mansholt fotografijos „Nieko neįprasto“ pristatomos Vienybės aikštėje. Autorius pasakoja trumpas istorijas apie meilę ir geismą, apie vienatvę ir laimę, apie nesuderinamumo sugretinimą, iššaukiantį humorą.

Žaliakalnio funikulieriaus papėdę papuošė amerikiečių Hillerbrand ir Magsamen „Mandalos“. Pristatomi darbai – budistų dvasinis ritualas, apibrėžtas apskritimas – visatos atspindys ir tuo pačiu asmens vidinio „aš“ vienybės, išraiškos simbolis. Naudojant tariamai nereikalingus, vartotojų išmestus daiktus, tokius kaip barbės, lego, knygos ir McDonaldo „Happy Meal“ žaislai, fotomenininkai kūrė apskritimo struktūras, tikėdamiesi nustatyti abiejų savo gyvenimų svarbą, atpažinti egzistuojantį perteklių ir užtikrinti tvarkingą nesuskaičiuojamos „didelės dėžės saugyklos“ kultūrą.

Fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, pradėtas rengti 2004 m., yra didžiausias kasmetinis fotomeno festivalis Baltijos šalyse.