Festivalio „Naisių vasara 2015“ atgarsiai
Liepos 12-osios vakaras Naisiuose: tylu, ramu, graži ir tvarkinga aplinka. Net keista, kad vos prieš kelias valandas baigėsi per 45 000 dalyvių sukvietęs jau šeštasis festivalis „Naisių vasara 2015“. Tik baigiama ardyti didžioji scena dar išduoda apie dvi dienas čia vykusius pasirodymus. Pirmąją festivalio dieną dangus tikrai nepagailėjo lietaus, bet jis neišbaidė žiūrovų, vadinasi, šis renginys jau turi savo tradicijas, savus gerbėjus. Manau, jau nebūtina net akcentuoti, jog tai blaivybę puoselėjantis festivalis: prieš šešerius metus pradėta skleisti blaivybės idėja jau tapo natūralia Naisių žemėje – visi žino, kad čia bus saugu, ramu ir gera. O blaivybės idėja tesklinda plačiai po Lietuvą: naisiškiams bus džiugu, kad jų kaimas, tapęs pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine, su tautiečiais dar dalinsis ir geromis idėjomis.
Apie šį festivalį jau rašytas ne vienas straipsnis: vieni bandė žvalgytis po visą festivalį, kiti rašė apie atskiras veiklas, bet atsiliepimai tik teigiami. Tai džiugina rengėjus, kurie atidavė viską, kad atvykusiems būtų patogu, jauku ir norėtųsi vėl sugrįžti. Naisiuose darbavęsi jaunieji savanoriai svečiams padėjo saugiai pasistatyti automobilį, dalino festivalio programą, kurioje buvo ir Naisių schema – kad būtų lengva rasti norimą vietą. Programa labai pravertė, nes koncertai vyko dviejose scenose (didžiojoje ir mažojoje), o laisvalaikio ir kūrybos stovyklos buvo įsikūrusios kultūros rūmuose, arbatinės kiemelyje, prie Alkos kalno, Baltų arenos, šalia sporto rūmų bei dažasvydžio centro ir kitur – tik spėk suktis.
Festivalio rytą prapliupęs lietus lyg ir kėlė nerimą, tačiau, kai scenoje nuskambėjo pirmieji muzikos stereotipus laižančios vilniečių grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ muzikos akordai, į aikštę plūstelėjo žiūrovai. Renginio vedėjai, kiekvieną kartą lipdami į sceną pristatyti naujus atlikėjus, regėjo vis daugiau susirinkusiųjų. Visą dieną didžiojoje scenoje netilo muzika: pasirodė Lauros vaikų dainavimo studija, „Naisių vasaros teatras“ su muzikiniu spektakliu „Dainuosma mudu abudu“ , vyriškais balsais žavėjo roko grupė „Perkūno sakmė“ (dalyvavusi visuose šešiuose festivaliuose), romantiškasis „El Fuego“ kvartetas, akustines programas pristatė jauna, bet jau žinoma atlikėja Ieva Narkutė ir visų laukiamas Andrius Mamontovas, akademinės muzikos pasiklausyti pakvietė Liudas Mikalauskas ir Ona Kolobovaitė su Panevėžio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, o nuotaikingai vakarą užbaigė Mantas Jankavičius su draugais. Kitokios muzikos mylėtojai mažojoje scenoje galėjo pasidžiaugti bardo Dariaus Žvirblio, folkloro grupių „Rana“, „Rėda“, „Obelija“, „Ugniavijas“, bliuzo ir roko grupės „Mankur“, lietuviškojo roko grupės „Karma“ pasirodymais bei dar kartą pasiklausyti linksmųjų „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ atlikėjų.
Muzikinę programą „Naisių vasaros“ festivalyje visada papildo laisvalaikio ir kūrybos stovykla. Kaip ir kasmet veiklos čia buvo ir patiems mažiausiems, ir vyresniesiems. Veikė jau tradicinės senųjų amatų dirbtuvės, kuriose vyko edukaciniai užsiėmimai. Norintys piešti galėjo dalyvauti piešimo laboratorijoje kartu su VDA Kauno fakulteto studentais ar mokytis ebru piešimo technikos (piešimo ant vandens). Su senosios fotografijos paslaptimis galima buvo susipažinti fotografijos dirbtuvėse, gatvės šokių mokytis kvietė J. Nosovas su grupe „Inbeat“, ekologiškus kosmetikos produktus mokė gaminti „Valerijono“ vaistinės darbuotojai, linksmų krepšinio žaidimų kvietė žaisti A. Sireikos krepšinio akademija. Savo žinias gudragalviai turėjo galimybę pasitikrinti „Protų mūšyje“. Poezijos mylėtojus į susitikimą kvietė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai Nomeda Bėčiūtė ir Juozas Bindokas, kurie skaitė poeziją, dalijosi gyvenimo išmintimi bei pakvietė ir žiūrovus pajusti skaitymo malonumą. Muzikinio gyvenimo paslaptis atskleidė maestro Donatas Katkus, o stiliaus meno mokė Agnė Jagelavičiūtė.
Praėjusių metų „Naisių vasaros“ festivalio metu paskelbta, jog 2015 m. Naisiai taps pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine. Metų pradžioje prasidėję renginiai šeštajame vasaros festivalyje pasiekė kulminaciją. Pirmosios dienos vakare didžiojoje scenoje vyko svarbi ceremonija: festivalio globėja Seimo narė Rima Baškienė, daugelio gražių idėjų sumanytojas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė, kultūros viceministras Vytautas Vigelis pasidžiaugė Naisiais bei naisiškiais, kurie sėkmingai startavo mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projekte bei perdavė estafetę dešimčiai Lietuvos miestelių, kurie kitais metais tęs šią idėją. 2016 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavos buvo įteiktos Alantos (Molėtų r.), Gelgaudiškių (Šakių r.), Josvainių (Kėdainių r.), Juknaičių (Šilutės r.), Merkinės (Varėnos r.), Miežiškių (Panevėžio r.), Pagramančio (Tauragės r.), Šeduvos (Radviliškio r.), Veprių (Ukmergės r.) ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) bendruomenių atstovams.
Kita svarbi ceremonija buvo naujosios Baltų arenos aukuro atidarymas. Į milžinišką mažiau nei per metus supiltą areną visus vedė šios idėjos autorius R. Karbauskis, o aukuro atidarymo apeigą atliko Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė. Nors tuo metu vėl pliūptelėjo lietus, tačiau giesmėmis garbinama Gabija leido aukurą įžiebti.
Antroji festivalio diena buvo skirta sportui: vyko žemaitukų konkūrų varžybos Naisių taurei laimėti, krepšinio, tinklinio turnyrai, šaškių bei smiginio varžybos, bėgimas „Naisiai–Kryžių kalnas–Naisiai“, virvės traukimas. O scenoje pasirodė mažieji atlikėjai: solistės Data ir Urtė, muzikos grupės „Nieko tokio“, dainavimo studija „Svirplys“ ir „Trys draugai“ bei choras „Kirvirbam“.
Abi festivalio dienas grafitininkas Tadas Vincaitis demonstravo grafičio meną: dabar ant Naisių transformatorinės sienos jau „žydi“ ramunės. Šurmuliuojančioje mugėje netrūko gardžių lietuviškų maisto produktų, tautodailininkų sukurtų gaminių ir kitų grožybių. Su Naisių krašto gyvenimo naujienomis lankytojus supažindino laikraštis „Naisių žemė“, kurį gavo kiekvienas šventės dalyvis. O į ką tik iš spaustuvės atkeliavusią Vytauto Kirkučio knygą „Naisių vasara ir kiti metų laikai“ sugulė šio krašto istorija. Tai knyga, kaip sako pats autorius, „apie laimę ir laimingus žmones“.
Sunku suminėti kiekvieną festivalio detalę, nes visko buvo tiek daug, kad aprėpti sunkoka. Tikriausiai kiekvienas festivalyje rado savo nišą: vieni koncertus, kiti edukacines veiklas, lankytinas Naisių vietas, gardžius valgius ar bendravimą su artimaisiais bei draugais (buvo pamalonintas ir kūnas, ir dvasia). Svarbu, kad vietos ir dėmesio pakako kiekvienam, kad viskas vyko sklandžiai, kultūringai, o išvykstantieji ir vėl žadėjo sugrįžti jau į kitų metų festivalį.
