Kuršių nerija – dar vertingesnė nei manyta
Kuršių nerijoje randamas dirvožemis unikalus ir nesutinkamas niekur kitur šalyje – teigia pirmuosius studentų mokomosios praktikos rezultatus pristatę mokslininkai.
Beveik mėnesį, birželio 25 – liepos 22 dienomis, Neringoje vykusios mokomosios praktikos metu Kuršių nerijos dirvožemio, paviršiaus ir augmenijos tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografijos 3 kurso studentai.
Praktikos rezultatus Neringos savivaldybėje vykusio susitikimo metu pristatė jos vadovai doc. dr. J. Volungevičius ir dr. L. Jukna.
Mokomieji – tiriamieji darbai buvo atliekami Kuršių nerijos Alksnynės – Juodkrantės – Pervalkos ruože. Praktikos metu itin detaliai tyrinėta iki šiol didesnio tyrėjų dėmesio nesulaukusi Kuršių nerijos dirvožemio danga. Anot mokslininkų, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Kuršių nerijoje tėra tik smėlis, tačiau šių tyrimų metu išryškėjo, jog ši teritorija pasižymi gana didele dirvožemių įvairove, o kai kurie jų yra unikalūs ir nesutinkami niekur kitur Lietuvoje.
„Kuršių nerijos pusiasalis daug vertingesnis nei gali atrodyti“, – teigia mokslininkai. Tyrimų metu Juodkrantės apylinkėse buvo atrasti itin vertingi, savo natūralumu ir dirvodaros procesų raiškumu pasižymintys jauražemiai. Tyrinėjant Juodkrantės sengirę paaiškėjo, jog tai viena iš nedaugelio Lietuvos girių, išsaugojusių natūralius, žmogaus nepaveiktus dirvožemius. Naglių rezervato teritorijoje buvo atrasti glaukonitiniai smėlžemiai – unikalūs dirvožemiai Lietuvoje, būdingi tik Kuršių nerijos teritorijai.
Mokslininkai pastebėjo, kad kai kuriuose vietose po daugiau nei metro storio dirvožemiu, tikėtina, slepiasi ir legendinis, pašto vežimus pradangindavęs klampsmėlis.
Tyrimų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama detaliems Kuršių nerijos paviršiaus struktūros morfologiniams tyrimams. Jų metu nustatyta paviršiaus morfometrinė struktūra bei remiantis įvairaus laikmečio topografiniais žemėlapiais nagrinėti paviršiaus pokyčiai – supustymai bei išpustymai, nustatytos vietos, patiriančios didžiausią neigiamą lankytojų poveikį.
Be šių tyrimų atliktas ir Kuršių nerijos augimviečių bei juose augančių retųjų bei vaistinių augalų kartografavimas, registruotos vertingų augalų augimviečių ribos.
Tyrimai vykdyti įgyvendinant bendradarbiavimo sutartį tarp Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Taip pat sutartį tarp Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Neringos gimnazijos.
Mokomąją praktiką tiriant Kuršių neriją ketinama tęsti ir kitais metais. Tyrimų rezultatais susižavėjęs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis studentams bei dėstytojams pažadėjo visokeriopą pagalbą šiuos tyrimus organizuojant ir pristatant.
