Šimtadienis, einant vicemerės pareigas: naujos idėjos ir būtinų sprendimų planas
Klaipėdos rajono mero pavaduotojai Violetai Riaukienei rugpjūčio 1-oji – pirmasis šimtadienis, einant naujas pareigas. Politikos tradicijos diktuoja būtinybę apžvelgti svarbiausius nuveiktus darbus, pasidalyti įžvalgomis ir planais.
Ar pirmosios šimtas darbo dienų buvo įdomios, pateisino Jūsų lūkesčius?
Informacijos rinkimas, analizė, įžvalgų formulavimas ir diskusijos su kitais savivaldybės vadovais – tokie buvo pirmieji uždaviniai, kuriuos sau kėliau, pradėjusi dirbti vicemere. Įsitikinau, kad tik po išsamios diskusijos ir pasitarimų galima pateikti išvadas ir formuluoti reikalingiausius sprendimus.
Tiesą sakant, vasaros ritmas, kai ir gyventojai turi mažiau reikalų savivaldoje, ir nemaža dalis darbuotojų atostogauja, gana palanki tokiai informacijos analizei, nes duomenis, skaičius galiu sužinoti, o išvadoms padaryti yra laiko. Tiesa, atostogų laikotarpiu sunkiau įvertinti tikrąją padėtį įstaigose, tačiau su didžiąja dalimi jų vadovų, darbuotojų jau teko susitikti, išklausyti jų rūpesčius, padiskutuoti. Aiškėja, kokius sprendimus reikės priimti. Nedideles, buitines įstaigų problemas jau pavyko išspręsti. Smulkesnes švietimo įstaigų problemas iki rugsėjo 1-osios taip pat išspręsime. Daugiau rūpesčių kelia tik darželio „Ąžuoliukas“ renovacija. Dėl to, kad ji užtruks iki lapkričio pabaigos, vaikai ir tėvai patirs nepatogumų, bet viliuosi, kad kantrybės nepritrūks visiems. Juk vaikai sugrįš į atnaujintą ir modernų darželį.
Artėja nauji mokslo metai, tėvai ir vaikai pamažėle ruošiasi naujam mokslų sezonui. Kokios naujienos švietimo srityje?
Džiaugiuosi, kad šiemet Klaipėdos rajone bus įsteigtos dar keturios papildomos darželio grupės Vėžaičiuose, Šiūpariuose, Gargžduose, Girkaliuose. Nepaisant to, kad kasmet steigiamos naujos grupės ikimokyklinukams, vietų darželiuose vis dar trūksta.
Klaipėdos rajono savivaldybė bene pirmoji apskrityje dar iki rugsėjo planuoja išsinuomoti higienos normų reikalavimus atitinkančias privataus darželio patalpas Ginduliuose. Į tris čia veikiančias grupes bus priimta virš 40 vaikų, kurie nepatenka į Slengių mokyklą-daugiafunkcį centrą. Vis didėja ir tokių patalpų poreikis Dituvos sodų teritorijoje. Už 90 rajono vaikų ugdymą Klaipėdos miesto ikimokyklinėse įstaigose taip pat apmoka Savivaldybė.
Galiu pasidžiaugti, kad šiemet į atnaujintas ir modernizuotas Dituvos ir Ketvergių mokyklas rinksis vaikai, baigtas remontuoti Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, už ES lėšas atnaujintos Pėžaičių ir Priekulės mokyklų katilinės, modernizuotas Veiviržėnų mokyklos bendrabutis, Plikių bendruomenė susitelkusi aptvers tvorą aplink darželį-pradinę mokyklą.
Vasarą ne vienas Klaipėdos rajono gyventojas lankėsi bent keliuose renginiuose, šventėse. Kaip Jūs vertinate kultūros darbuotojų darbą?
Klaipėdos rajono miesteliuose ir kaimuose vyko ir dar vyks daug tradicinių švenčių, renginių, tad buvo puiki proga ne tik įvertinti kultūros centrų darbą, bet ir neformalioje aplinkoje pabendrauti su kultūros darbuotojais, meno vadovais, išgirsti jų lūkesčius, didesnes problemas. Aptarėme pavykusius renginius, svarstėme, dėl kokių priežasčių nepavyko vienas ar kitas sumanymas.
Pavyzdžiui, kultūros srityje norėčiau daugiau bendrumo ir diskusijų. Juk Kultūros skyriaus vedėjui nebus sudėtinga susikviesti visų kultūros centrų vadovus ir kartu aptarti didesnio renginio scenarijus. Bendraminčių palaikymas, papildomos idėjos, pastabos, manau, tikrai vertingos. Svarbu, kad kiekvienas kultūros centras, jo vadovybė, įvardytų svarbiausias savo vertybes, stiprybes ir kritiškai pagalvotų, ką reikia tobulinti ir keisti viso rajono kultūros politikoje. Kultūros centrų kolektyvams derėtų dirbti kaip vienai komandai, stiprinant vienas kitą, siekiant bendro tikslo – geros kokybės kultūros ne tik vietos bendruomenėse, bet ir rajone.
Labai vertinu tradicinius rajono renginius, o tiems miesteliams ir kaimams, kurie neturi ilgamečių švenčių, reikėtų atidžiau paieškoti idėjų, kokia šventė ar sumanymas galėtų sulaukti daugiausiai vietos bendruomenės palaikymo, pritarimo ir tapti gerąją tradicija.
Taip pat esu įsitikinusi, kad visame Klaipėdos rajone turėtų būti peržiūrima valstybinių švenčių rengimo tvarka. Manau, kad be galo svarbu atrasti visuomenei priimtiną šių švenčių formą, švęsti neformaliai ir nenuobodžiai. Patriotizmo skatinimas turi prasidėti jau šeimoje, daug dėmesio tam turėtų skirti ir darželių, mokyklų kolektyvai, o miestui ir kaimui, bendruomenei nuoširdžias šventes turėtų rengti kultūros centrai. Manau, kad glaudus įstaigų ir bendruomenės bendradarbiavimas tikrai lemtų puikų rezultatą – nuoširdžias, kūrybiškai ir su meile parengtas valstybines šventes. Ir finansuodami kultūros renginių projektus, prioritetą skirsime patriotizmo, valstybingumo ir lietuviškumo stiprinimui.
Jums patikėta atsakomybė kuruoti sporto, sveikatos, socialinę sritis. Kokios pirmosios išvados, gilinantis į šias veiklas?
Džiaugiuosi išdalytomis sporto stipendijomis gabiausiems sportininkams. Pagerbėme visus aukščiausių pasiekimų pasiekusius skirtingų sričių sportininkus. Daug ir įvairių programų, neformalaus ugdymo būrelių sporto srityje yra finansuojama iš savivaldos biudžeto, tad ir čia yra į ką gilintis.
Sveikatai savivalda taip pat skiria daug lėšų ir dėmesio. Kol kas dar tik pradedu gilintis į šią sritį, stebiu, kaip veikia sveikatos rėmimo programa, kokie projektai vykdomi, kurie yra efektyviausi. Analizuoju ir savivaldos indėlį į kasdienių sveikatos paslaugų teikimą rajono gyventojams.
Socialinė sritis reikalauja gilios analizės, įžvalgų ir idėjų, kaip ir ką reikia keisti, kad ji būtų efektyvesnė, jautresnė, labiau atliepianti silpniausių, pažeidžiamų visuomenės narių poreikius. Socialiniams darbuotojams ypač svarbu turėti pašaukimą rūpintis silpniausiais, neprarasti jautrumo, bet taip pat būtina sutelktai, atkakliai ir kantriai dirbti, kad pasiektume rezultatų. Labai svarbu, kad šioje srityje dirbtų ne tik pavieniai specialistai, bet darni komanda, kuri ir pasitartų, ir pasidalytų patirtimi.
Kokių trūkumų įžvelgėte, analizuodama savo kuruojamų sričių situaciją?
Pastebėjau, kad kai kur miesteliuose ir kaimuose veikiančios įstaigos nepakankamai artimai bendradarbiauja su vietos bendruomene. Mano įsitikinimu, iš biudžeto pinigų išlaikomos įstaigos ir jų darbuotojai negali gyventi lyg atskiruose pasauliuose. Tik bendradarbiaujant, dalijantis idėjomis, galima sukurti geresnius rezultatus.
Esu įsitikinusi, kad įstaigoms praverstų daugiau viešumo, savo paslaugų pristatymo visuomenei. Manau, kad tikrai ne visi piliečiai žino apie įvairias galimybes, teikiamas paslaugas, kurias finansuoja savivalda. Būtina sukurti konkrečią sistemą, kad įvairi reikalinga ir naudinga informacija greičiau pasiektų didesnį Klaipėdos rajono žmonių ratą.
Kokius tikslus sau keliate antrajam darbų šimtadieniui?
Labai svarbu, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, o savivaldos specialistų darbai kurtų realius rezultatus ir leistų visiems kartu pasidžiaugti pasiekimais. Per pirmąsias 100 darbo dienų išanalizavau daug informacijos ir įsitikinau, kad kiekvienoje srityje laukia tikrai daug darbų ir iššūkių. Artimiausiu metu ketinu peržiūrėti visas iš Savivaldybės biudžeto finansuojamas rėmimo programas, jų rezultatus ir geriausius projektus – galbūt kai kurių vertėtų atsisakyti. Reikia dar kartą įvardyti svarbiausius kriterijus, prioritetus, realiai įvertinti, ar finansavimas sukuria apčiuopiamus rezultatus visuomenei.
Planuoju su visų savo kuruojamų sričių skyrių vedėjais susitikti ir aptarti bendrus tikslus, glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Noriu išgirti kiekvieno nuomonę, ką reikia daryti, kokius pokyčius sukurti, kad suplanuotume efektyvesnį darbą ir geresnius rezultatus.
Matau ne vieną pokyčių galimybę, sulaukiu palaikymo, siūlydama idėjas, ką galima padaryti kitaip ir ką padaryti, kad savivalda veiktų sklandžiau. Kolegų palaikymas, pritarimas, įkvepia norą rūpimas problemas aptarti su platesniu ratu specialistų, piliečių: ir dėl to, kad įsitikinčiau, ar neklystu, planuodama pokyčius ir naujus sprendimus, ir dėl to, kad išgirstu neblogų pasiūlymų, sumanymų, kuriuos būtina įgyvendinti.
