Endriejaviškiai sunerimę dėl šliužų antplūdžio
Lietinga vasara, drėgnas oras, netvarkomi šabakštynai – visai tai pačios geriausios sąlygos šliužams intensyviai veistis ir plisti. Jų gausumą galima kontroliuoti prevencinėmis priemonėmis, todėl pirmiausiai reikėtų atsakingai prižiūrėti nuosavus žemės sklypus, viešąsias erdves – šienauti žolę, naikinti krūmynus, nuo žemės surinkti lentas ir kitus daiktus, po kuriais prieglobstį randa drėgmę mėgstantys šliužai.
Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo diskutuojama, ką daryti dėl šliužų invazijos. Ekstremaliųjų situacijų komisija rinkosi dėl susidariusio ekstremalaus įvykio – šliužų paplitimo Endriejavo seniūnijoje. Pasak šios seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, Endriejavo miestelyje gyventojai sunerimę, nes nebežino, kokių priemonių imtis ir apsisaugoti nuo šių pilvakojų. „Kad šliužų padaugėjo, pastebėjome jau prieš keletą metų, tačiau šiemet jų išties yra labai daug – jie iššliaužia ant pėsčiųjų takų, gatvių, ypač daug parke, kapinėse, prie tvenkinio, pakelėse. Savo valdose žmonės juos renka ir užpila druska – tuomet jie nugaišta, tačiau padėtis nesikeičia, šių gyvių nemažėja“, – situaciją seniūnijoje apibūdino L. Šunokienė. Regis, kitose seniūnijose tokios didelės problemos nėra, kiek daugiau šliužų pastebėta Vėžaičiuose.
Savivaldybės ekologas, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alšauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją. „Specialistas ministerijoje informavo, kad šliužus būtina rinkti ir naikinti, galima naudoti ir chemines priemones“, – reziumavo ekologas. Esą iš cheminių medžiagų tinkamas tik „Ferramol“, bet jis gana brangus – 1 pakelis kainuoja 11 eurų. Jo naudojimo būdas – nupjovus žolę, ją sugrėbti į krūvą ir aplink išbarstyti granules. Šis preparatas skirtas neprofesionaliems naudotojams. Preparato veiklioji medžiaga – geležies fosfatas – yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Paragavę granulių šliužai po kelių valandų nugaišta.
Komisijos posėdyje dalyvavę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė atkreipė dėmesį į tai, kad patys šliužai nėra tiesiogiai kenksmingi žmonių sveikatai, tačiau pasirinkti jų naikinimo būdai neturi sukelti grėsmės žmonių sveikatai. „Reikia išanalizuoti situaciją, įvertinti priežastis, lėmusias tokį šliužų pagausėjimą, bei visas įmanomas ir būtinas jų naikinimo bei dauginimosi prevencines priemones. Vien cheminių medžiagų naudojimas šliužų naikinimui viešosiose erdvėse gali neduoti laukiamo efekto. Pirmiausiai reikėtų imtis prevencinių veiksmų – šienauti žolę, kirsti krūmynus, susitvarkyti apleistus ūkinius pastatus. Kai neliks apleistų, drėgnų, šliužams veistis palankių teritorijų, kenkėjams nebebus sąlygų daugintis ir plisti, jų sumažės. Reikia panaudoti visas natūralias apsaugos priemones: šliužų rinkimą, slėptuvių naikinimą, gaudykles, užtvarus, natūralių vylių naudojimą. Kenkėjų kiekį galima reguliuoti ir melioracinėmis priemonėmis – sausinti dirvas“, – neabejojo A. Syminienė. Chemines medžiagas reikėtų naudoti tik tuomet, jei išvardyti būdai nepadeda susitvarkyti, labai atsakingai įvertinus jų poveikį kitai gyvajai gamtai, galimą patekimą į geriamojo vandens šaltinius – kastinius šulinius ir panašiai. Be to, dirbti su cheminėmis medžiagomis turi tik apmokyti tam darbui specialistai.
Komisijos posėdžiui pirmininkavusi Savivaldybės administracijos direktorių pavaduojanti jo pavaduotoja Ligita Liutikienė pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinės susidariusią situaciją ir priims sprendimą dėl lėšų poreikio cheminių medžiagų įsigijimui, o kol kas gyventojai raginami apsitvarkyti, nusipjauti žolę, rinkti šliužus ir naikinti juos druska. Įvertinus cheminių medžiagų poreikį ir apskaičiavus, kiek tai galėtų kainuoti, lėšos būtų skiriamos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo.
Interneto erdvėje – nemažai informacijos apie tai, kaip kovoti su šliužais. Teigiama, kad pavojingiausiais iš jų yra dirvašliužinių šeimai priklausantys šliužai. Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai masiškai išplitę dirvašliužiai visiškai sunaikino didelius rapso pasėlių plotus. Didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms kelia invazinės rūšys, kurios yra pietinių Europos kraštų gyventojai, žmogaus pagalba išplitę po visą Europą. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Šie gyviai pavojingi ir tuo, kad ekologine prasme yra labai agresyvūs, gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais, ir kitų šliužų gaišenomis.
