7 rugpjūčio, 2015
Kultūros paveldo departamento informacija

Baigti Baltadvario Šiaurės vartų pastato fragmentų gaubto priežiūros darbai

Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinis padalinys patikrino Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentus (u.k. 15987, Baltadvario k., Videniškių sen., Molėtų raj. sav.) ir konstatavo, kad yra baigti Šiaurės vartų pastato fragmentų gaubto priežiūros darbai.

Pernai pakeistos gaubto statinio atramos, nugriautas prie gaubto stovėjęs ūkinis pastatas ir sutvarkyta jo vieta. Šiemet lentomis užkalta ūkinio pastato vietoje buvusi gaubto skylė, atvežtinėmis žemėmis užpilta įgriuva pylime, pro kurią į šiaurės vartų pastato rūsį patekdavo lietaus vanduo. Taip pat nuolat šienaujama dvaro sodybos teritorija.

„2013 metais pastebėta kad Šiaurės vartų išlikusio mūro apsauginis gaubtas, kuris saugo išlikusias pastato dalis nuo oro permainų, drėgmės ir stichijų, yra prastos būklės. Molėtų rajono savivaldybė suteikė lėšų priežiūros darbams: sutvarkytas apsauginis gaubtas (jį sudaro karkasinė konstrukcija, dengta šiferiu) ir atsiradusi įgriuva, pradėta reguliariai šienauti pievą“, – teigia Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Edmundas Vilkas.

Iš viso Baltadvario dvaro sodybos komplekso yra išlikę: Šiaurės vartų pastatas, Rytų vartų pastatas, pylimas po atviru dangumi, bokšto pamatai. Rytų vartų pastato išlikusios sienos taip pat yra saugomas po gaubtu. Geriausiai išlikusio Šiaurės vartų pastato funkcijos bėgant laikui vis keitėsi, manoma, kad pastatas tarnavo ir kaip vartai, ir kaip ūkinis pastatas, XVII – XIX amžiuje jis buvo perstatytas.

Su kunigaikščiais Giedraičiais siejama Baltadvario piliavietė ir dvarvietė – bastioninės pilies ir dvaro palivarko liekanos, esančios apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Videniškių kaimo, prie Baltadvario kaimo, Siesarties kairiajame krante.

Videniškių apylinkės, XVI-XVII a. priklausiusios Giedraičiams, vadinamos jų tėvonija. Baltadvario įtvirtinta dvaro sodyba ─ su šia sena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimine glaudžiai susijusi vieta. Baltadvario (kartais vadinamo Mūrinėmis Videniškėmis) dvaro įkūrėjais laikomi Kernavės ir Maišiagalos vietininkas, Vilniaus vietininkas, karaliaus maršalka ir diplomatas Motiejus Giedraitis (1480-1490–1563 m.) ir jo sūnus, Obelių ir Ukmergės seniūnas, Mstislavlio vaivada (1616–1620 m.) Martynas Marcelijus Giedraitis (1551-1621 m.). Dvarą paveldėjo pastarojo sūnus Mauricijus Kazimieras. Tačiau jau XVII a. vid. dvaras neteko rezidencinės reikšmės, dažnai keitėsi jo savininkai, pastatų būklė nebuvo gera. 1650 m. Baltadvario žemės užstatomos Leonui Sapiegai. 1666 m. jas įgijo kunigaikštis Boguslavas Radvilas, bet 1667 m. pardavė Andriui Kosakovskiui, Minsko stalininkui. Jam dvaras priklausė 12 metų, kol 1679 m. dvarą išpirko Ona Giedraitytė-Butlerienė. 1695 m. jį įsigijo Teofilis Pliateris ir perdavė Vilniaus misionieriams, kurie Baltadvario dvarą išlaikė iki XIX a. pr., kai dvaras buvo nusavintas carinės valdžios bei perduotas stačiatikių vienuolynui.

Tarpukariu įvykdyta dvaro parceliacija, 1926 m. dvaras pavadintas Bitlesių kaimu, pastatai naudoti ūkinėms reikmėms. Sovietmečiu Baltadvario dvaras priklausė kolūkiui, pastatų mūras naudotas statyboms, remontams. XVI-XVII a., be Šiaurės ir Rytų vartų, gynybinio bokštelio, teritorijoje taip pat buvo medinių gyvenamųjų bei ūkinių pastatų: arklidės su vežimine, gyvenamas namas, virtuvės pastatas, klėtis. Į Šiaurę nuo pylimo buvo sodas bei mediniai rūmai su iždu. XVIII a. gyvenamasis sektorius perkeltas į palivarką, ─ į Rytus nuo įtvirtintos dvaro sodybos. Palivarką sudarė įvairūs ūkiniai pastatai, bravoras, pirtys, malūnas, tvenkiniai, sodas ir daržas bei ekonomo namas.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]