Saugokime ne tik avis, bet ir vilkus

„Kovokime su brakonieriais!“ „Medžiotojai geriausi miško žvėrių draugai!“ Tokie ir panašūs lozungai nuolat kartojami spaudoje ir TV laidose. Tačiau apžvelgę visą civilizacijos istoriją, nesunkiai pastebėsime, kad žmogaus įsikišimas į gamtą nieko gero gamtai nedavė, bet nuolatos ardė ir ardo natūralią ekosistemos pusiausvyrą. Teisingiau reikėtų sakyti, gindamas savo interesus, žmogus naikina gamtą. Kaip bebūtų, tai yra neišvengiama kaina, kurią civilizacija moka už savo gerovę. Australijoje yra iškilusi dilema – triušiai ar avys? Lietuva ne Australija, tačiau ir čia kyla panašių problemų – vilkai ar avys? Šiais metais Anykščių rajone vilkai papjovė per 50 naminių gyvulių. Labiausiai nukentėjo Svėdasų seniūnijos ūkininkai, iš kurių vienam vilkai papjovė 11, kitam net 34 avis. Pagal priimtus įstatymus vilkai yra saugoma rūšis, o vilkų padarytus nuostolius atlygina valstybė. Nuostoliai skaičiuojami pagal gyvulių supirkimo kainą. Šiuo metu rajone apskaičiuotų nuostolių suma siekia 2 500 €. Tai toli gražu neatitinka realiai padarytos žalos.

„Kokių priemonių, siekiant apsaugoti ūkininkus, imtasi mūsų rajone?“ Su tokiu klausimu kreipėmės į rajono merą Kęstutį Tubį.

– Po to, kai avys buvo užpultos antrą kartą, kreipiausi į Aplinkos apsaugos ministeriją. Džiugu, kad labai operatyviai, per 8 dienas gavome taip vadinamą „Leidimą naudoti saugomas rūšis“. Jame nurodyta, kad leidžiama „organizuoti keturių vilkų (išskyrus jauniklius) paėmimą iš gamtos, siekiant užtikrinti žmonių bei naminių gyvūnų saugumą juos sumedžiojant“.

Leidime nurodyta, kam leidžiama sumedžioti 4 vilkus. Svėdasų seniūnijoje esantiems plotų vienetams: medžioklės klubams „Svėdasai“, „Uosinta“, „Debeikiai“, „Puntukas“ ir   Anykščių miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų vienetams: „Viešintos“, individualios medžioklės ploto vienetui „Pelyša“ bei Andrioniškio sen. „Andrioniškis“.

Taip pat nurodomos ir konkrečių medžiotojų, turinčių teisę nušauti vilką, pavardės. Nors esu taip pat medžiotojas, savęs į šį sąrašą neįtraukiau, nes tai būtų neetiška. Išvardinti medžiotojai privalės susipažinti su „Saugomų rūšių naudojimo aprašu“ ir jo griežtai laikytis.

– Jūsų, kaip medžiotojo, nuomone, kodėl nukentėjo tiek daug avių?

– Vilkai moko jauniklius vilkiukus medžioti. Paprastai, „apmokymai“ prasideda rugpjūčio mėnesį. Ūkininkai tam ruošiasi ir imasi daugiau saugumo priemonių. Šiemet dėl šiltos žiemos galimai buvo ankstyvos vados ar buvo kitų priežasčių, tad pirmieji gyvuliai buvo papjauti birželio pabaigoje. Manau, kad ūkininkai tam dar nebuvo pasiruošę.

– Siekiant apsaugoti ūkininkų turtą, dar neprasidėjus medžioklės sezonui, leidimas nušauti 4 vilkus yra išimtinis. Kokia įprastinė vilkų medžioklės tvarka?

– Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. Tačiau medžioti galima tik gavus limitą, nurodantį, kiek leidžiamų sumedžioti vilkų. Pernai visoje Utenos apskrityje buvo leista nušauti 5 vilkus. Nušovus 1 vilką dienos bėgyje, privaloma pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai. Nušovus penktą vilką, jų medžioklė nutraukiama. Mūsų atveju – ketvirtą vilką.

– Kas atsakingas, kad medžioklės būtų vykdomos laikantis nurodytų sąlygų?

– Už tai tiesiogiai atsakingas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus medžioklės žinovas Rimantas Pečkus.

Rajono vadovo požiūris į leidimą medžioti aiškus – tokiu būdu siekiama užtikrinti ūkininkų turto apsaugą bei gyventojų saugumą. O ką mano apie šį Aplinkos apsaugos agentūros raštą LMŽD Anykščių skyriaus medžioklės žinovas Rimantas Pečkus?

– Reikia pastebėti, kad raštas paruoštas ganėtinai neatsakingai. Jame yra daug netikslumų. Pavyzdžiui, leidžiama nušauti 4 suaugusius vilkus, (išskyrus jauniklius). Biologų nuomone, norint išsaugoti populiaciją, reikia nušauti būtent jauniklius.

– Rašte konkrečiai nurodytos pavardės medžiotojų, kuriems leista nušauti vilką. Kuo šie medžiotojai yra išskirtiniai? Kokia tikimybė, kad medžioklės metu vilkas išbėgs būtent prieš tą, o ne kitą būrelio medžiotoją?

– Atsakyti tikrai negaliu. Reikia klausti ministerijos tarnautojų, kurie ruošė šį raštą. Mes taip pat bandėme išsiaiškinti tokią galimą situaciją, tačiau mums nepavyko. Šiemet buvo argumentuojama, kad nepatyręs medžiotojas gali nušauti vilko jauniklį. Pernai buvo gautas leidimas nušauti vieną vilką. Tuomet buvo argumentuojama, kad vilkas tik vienas, visi norės nušauti, suvažiuos daug medžiotojų ir nušaus ne vieną, o daugiau vilkų. Tokie paaiškinimai visiškai neatitinka realybės. Mano nuomone, vadovaujantis su tokiais griežtais nurodymais gautu laišku, galime tikėtis nulinio rezultato.

– Ką galėtumėte patarti ūkininkams?

– Visiems ūkininkams, ne tik avių augintojams, pirmiausia siūlyčiau patiems daugiau rūpintis savo turto apsauga. Aptverti pasėlius, nepalikti be priežiūros gyvulių, naudoti tinkamą elektrinį piemenį.

Nuo amžių žmonės augino avis, o miškuose gyveno vilkai. Nejau šiandien neįmanomi jokie kompromisai tarp avių augintojų ir vilkų? Kalbamės su vienu iš Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ įsteigėju Andrejumi Gaidamavičiumi.

– Gimiau ir augau kaime. Mes, kaip ir dauguma, ūkyje taip pat laikėme avis. Nakčiai avys būdavo suvaromos į tvartą. Šiandien, kuomet auginamos didelės bandos, tokios galimybės nėra. Iš kitos pusės, nė vienas nepaliekame nakčiai neužrakinto automobilio, stovinčio gatvėje ar kieme. Tai kodėl paliekamos be jokios apsaugos avys? Galiausiai, ne vien vilkai kalti. Ne retai pasitaiko gyvulių vagysčių iš ganyklų. Apsaugos priemonės, tarkim Podhalės aviganiai arba Turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje. Jie yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų bei vagių.

Buvo ne vienas atvejis, kai avis išpjovė šunys, o kaltė teko vilkams. Šiandien Lietuvoje nėra specialistų, galinčiu tiksliai nustatyti, kas papjovė gyvulį – vilkas ar šuo. Vieno tokio atvejo tyrimui kvietėme specialistus net iš Lenkijos.

– Lenkijoje vilkų medžioklė uždrausta nuo 1998 metų. Kaip ten sprendžiama avių ir vilkų problema?

– Lenkijos mokslininkams pavyko vyriausybei įrodyti vilkų teikiamą naudą. Jie reguliuoja kanopinių žvėrių skaičių, tuo būdu apsaugo miškų jaunuolynus ir apželdinamus plotus. Lenkijos miškininkų paskaičiavimu, vilkai sutaupo apie 2 milijonus eurų miškų priežiūrai. Tuomet ir buvo priimtas įstatymas, draudžiantis vilkų medžioklę. Pagal tokią pat lenkų metodiką Lietuvai paskaičiuotas efektas sudarytų apie 1 milijoną eurų.

Padaryti nuostoliai lenkų ūkininkams atlyginami pagal papjautų gyvulių rinkos kainą. Tačiau skaičiuojama pagal kitokią metodiką, tad susidaro ženkliai didesnės sumos.

– Ką galėtumėte patarti mūsų ūkininkams?

– Pirmiausia, ūkininkai patys turi maksimaliai rūpintis gyvulių saugumu. Savo ruožtu, norėdami padėti ūkininkams, sukūrėme internetinę svetainę „Saugi avis“. Visi ūkininkai gali kreiptis į mus. Noriai konsultuojame, padedame tinkamai parinkti prevencines priemones bandai apsaugoti. Mano nuomone, kompromisą tarp vilkų ir avių augintojų, tikrai galima rasti, tereikia tik panorėti.