Kėdainių miesto gimtadienis – duoklė Radviloms ir Etnografinių regionų metams
Tris dienas kėdainiečiai ir svečiai minėjo dvi reikšmingas sukaktis – Kėdainių miesto 643-ejų metų gimtadienį ir 425-ąsias Magdeburgo teisių Kėdainiams suteikimo metines. Pirmoji šventės diena buvo skirta sportui, antroji – Radviloms, o trečioji – Etnografinių regionų metams.
Pasveikino miestiečius
Penktadienį oficialiame Kėdainių miesto šventės VIDURY LIETUVOS atidaryme rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasveikino miestiečius, linkėdamas semtis stiprybės iš garbingos krašto praeities.
„Saugokime tai, ką esame perėmę iš gyvenusių prieš mus, branginkime vertybes, kurių siekė ir kurias gynė ankstesnės kėdainiečių kartos, kad turėtume ką perduoti tiems, kurie čia gyvens po mūsų“, – sakė rajono vadovas.
Šventės atidarymo proga kėdainiečiams pasirodymus surengė senosios muzikos ir šokių trupė „Festa Cortese“ iš Vilniaus, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos senovinio šokio kolektyvas „Fioretti“ ir „Viduramžių pasiuntinių“ grupė, pademonstravusi XVII amžiaus karybos veiksmus.
Dalyvavo renginiuose
Gausybėje kultūrinių ir sportinių renginių kartu su kėdainiečiais ir svečiais dalyvavo meras S. Grinkevičiumi, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis ir pavaduotojai Viačeslavas Čerenkovas bei Antanas Pavolis. Šventinių renginių nepraleido Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, rajono tarybos nariai, įstaigų ir įmonių vadovai, taip pat svečiai iš Raseinių ir Ukmergės savivaldybių bei su Kėdainiais bendradarbiaujančio Zomerdos miesto (Vokietija) mero pavaduotojas Stefanas Viebachas.
Sugrąžino į viduramžius
Tą pačią dieną pirmą kartą surengtas festivalis „Radviliada. Prologas“ kėdainiečius praturtino renginiais istorine tema.
„Pernai mes rengėme Česlovo Milošo festivalį, o šiemet sugalvojome paminėti Radvilų Juodojo ir Rudojo 500-ųjų metų sukaktį. Taip pat šiais metais sukanka kitas labai gražus jubiliejus – 425-osios miesto savivaldos metinės, nes tuo metu Kėdainiai priklausė Jonui Kiškai ir visai jo giminei“, – festivalio idėją pristatė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Tądien oficialiai buvo pristatyta ilgai laukta režisieriaus Felikso Paulausko meninė instaliacija „Kėdainių aukso amžiaus sapnas“, kurią įgyvendinus škotų pirklio Šiglio namą papuošė 103 miestelėnų, pasipuošusių viduramžių drabužiais, fotografijų galerija.
Dalino rajono vadovai
Penktadienio vakarą buvo galima pasigėrėti viduramžių karių uniformomis apsirengusių kariūnų pasirodymu, pasiklausyti pamokslų apie Radvilas, Joną Kišką, pasimėgauti senosios muzikos melodijomis bei pasigrožėti viduramžių šokiais, taip pat dalyvauti kėdės, skirtos škotams, pristatyme.
Naktiniame miestelėnų sambaryje visi šventės dalyviai buvo kviesti paskanauti septynioliktojo amžiaus valgių, tarp kurių – keptas paršas ir kraujinis vėdaras. 425 centimetrų vėdarą pjaustė ir svečiams dalino meras S. Grinkevičius ir mero pavaduotoja O. Urbonienė.
Susirinko regionų kolektyvai
Dvi šventės dienas klausęsi Naisių teatro aktorių atliekamų dainų, trečiąją kėdainiečiai pasinėrė į pirmą kartą surengto folkloro festivalio „Į Vidurio Lietuvą susiėję“, kurio sumanytoja Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė, šurmulį. Senamiesčio gatvėse skambėjo penkių šalies regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos, meno kolektyvų atliekamos dainos, sukosi šokėjų poros. Visiems festivalio dalyviams padėkas įteikė rajono meras S. Grinkevičius.
Dangų nušvietė fejerverkai
Šventinių renginių maratoną užbaigė vakaro koncertai arenoje ir miesto parke. Koncertą arenoje kėdainiečiams surengė orkestras „Vilnius Sinfonietta“, vadovaujamas Vytauto Lukočiaus, atlikėjai Karina Krysko-Skambinė ir Tadas Juodsnukis bei grupė „el Fuego“.
Susirinkusieji arenoje taip pat išvydo lazerių šou, o vėliau 643-ojo miesto gimtadienio proga dangų nušvietė fejerverkai.
