Vilniečiai vis aktyviau rūšiuoja atliekas
Naujausiais duomenimis Vilniaus miesto gyventojai pirmauja atliekų rūšiavimo rungtynėse. Ypatingai tai pastebima individualių namų valdose, kur pakuočių atliekų konteinerių išstūmimas siekia net 95 proc. Palyginus su 2014 m. sostinėje gyventojų aktyvumas, rūšiuojant atliekas, padidėjęs net 1,5 karto, o geri rezultatai ir gyventojų aktyvumas tik skatina dar aktyviau plėsti atliekų rūšiavimo konteinerių tinklą.
Rūšiavimo pirmūnai – individualių namų savininkai
Itin geri atliekų surinkimo rezultatai pastebimi individualiose valdose Vilniuje. Pavyzdžiui, vienoje valdoje Vilniuje per metus vidutiniškai surenkama iki 95 kg stiklinių ir 145 kg kitų pakuočių, o ir patys gyventojai pradėjo aktyviau rūšiuoti atliekas: „Vilniaus mieste atliekas surenkame kas dvi savaites, o naudojimasis šia paslauga stipriai išaugo – šiuo metu mišrių atliekų konteinerių išstūmimas siekia net 98 proc., pakuočių atliekų konteinerių – 95 proc., o stiklo – 88 proc. Ir tai yra net 1,5 karto daugiau nei prieš metus“, – naujais pasiekimais džiaugiasi „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas.
Tiesa, miestuose ir rajonuose pakuočių atliekų surinkimas skiriasi, ypač mažiau (iki dviejų kartų) surenkama stiklinių pakuočių. Kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau dar nesusigaudo ką ir į kokį konteinerį mesti, todėl neretai renkasi pakuočių atliekas mesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį.
Pakuočių atliekų rūšiavimo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius neabejoja, kad ir nepaisant minimalios takoskyros tarp miesto ir kaimo gyventojų, žmonės rūšiuoja vis geriau: „Prie gerėjančių atliekų rūšiavimo rezultatų visoje Lietuvoje be abejonės prisideda ir aktyvus visuomenės švietimo finansavimas. Įgyvendiname akcijas mokyklose, kur mokiniai skatinami rūšiuoti atliekas – mokyklas aprūpinome konteineriais, o bendradarbiaujant su partneriais kuriame ir įgyvendiname bandomąsias programas, kaip dar labiau aktyvinti žmonių norą rūšiuoti atskirose savivaldybėse“. Be mokyklų, paskaitos ir seminarai, kaip rūšiuoti ir kodėl tai vertėtų daryti, vyksta ir rajonuose bei kaimo vietovėse. Taip siekiama ir mažesnių gyvenviečių gyventojus supažindinti su pagrindinėmis atliekų rūšiavimo taisyklėmis.
„Žaliojo taško“ specialistai džiaugiasi, kad finansavimas pakuočių atliekų tvarkymui didėja, todėl auga ir finansavimas konteinerių infrastruktūros plėtrai bei visuomenės švietimui. Taigi, tikimasi jog surenkamas išrūšiuotų atliekų kiekis ir toliau žymiai didės ne tik sostinėje, bet ir visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose.