Keliam nykščius už Anykščius!
Sodelių kaimo bendruomenė rugpjūčio 8d., turbūt šilčiausią šios vasaros dieną, surengėme turiningą išvyką į padavimais ir legendomis apipintą Anykščių kraštą, viliojantį vaizdingomis apylinkėmis ir įdomių lankytinų vietovių gausa.
Sodelių kaimo bendruomenė dalyvauja Lietuvos Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ ir stengiasi saugūs būti ne vien savame krašte, bet ir keliaujant.
Kad kelias neprailgtų bendruomenės pirmininkė surengė viktoriną „Mes keliaujam“, kurios metu visi galėjo parodyti išmonę ką žino apie Anykščius, prisiminti eismo saugumo taisykles. Geriausiems buvo įteiktos saugaus eismo priemonės – krepšeliai. Neliko be dovanų ir kiti – gavo kalendoriukus arba atšvaitus.
Pažintį su Anykščiais pradėjome išmėgindami jėgas didžiuliu greičiu skriedami vasaros rogučių trasa, įsikūrusia ant Kalitos kalno. Savo jėgas išbandė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tai gaivaus vėjo gūsis karštą vasaros dieną.
Kaip ir daugelis šį savaitgali, skubėjome ir į ką tik atidaryta Medžių lajų taką. Anykščių šilelyje vinguriuojantis Medžių lajų takas – vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Takas prasideda netoli Puntuko akmens. Mes, Sodelių kaimo bendruomenės nariai, klausydami gidės pasakojimo apie Puntuko akmenį, Anykščių šilelį, čia augančius medžius kopėme ant kalvos, kur Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kilo iki 21 metro ties medžių laja. Takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio drąsiausieji galėjo pažvelgti į apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais.
Ištrūkę iš transporto spūsties prie Lajų tako, pajudėjome į Niūronyse įsikūrusi unikalų Arklių muziejų. Muziejuje ne tik sužinojo, koks svarbus arklys buvo praeities lietuviams, bet dar karta įsitikino, kad iki šiol šis gyvulys labai naudingas ir įdomus. Arklių muziejaus klojimuose išsirikiavę iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, brikelės… Kituose pastatuose – stendai, meno kūriniai, menantys arklį ir artoją, žirgą ir karžygį.
Ypatingi potyriai buvo Siauruko muziejuje, kuriame ne tik pamatėme eksponatus, bet ir galėjome paliesti bėgiais riedėjusius traukinius, pasišildyti stoties viršininko kėdėje, išbandyti stoties darbuotojo triratį ir visi kartu pasverti savo nuotaiką ant vagonams sverti skirtų svarstyklių.
Pažintį su Anykščiais tęsėme prie A.Baranausko klėtelės, kuri jau tapusi miesto simboliu. Klėtelėje A. Baranauskas sukūrė poemą ,,Anykščių šilelis“, kurioje apdainavo miško grožį. Jame saugomi Baranauskų šeimos ir poeto asmeniniai daiktai. Šalia klėtelės – rašytojo A.Vienuolio namas. Muziejaus pirmame aukšte – ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią. Antrame aukšte – memorialiniai kambariai su autentiškais baldais ir asmeniniais daiktais. A.Vienuolis labai brangino Anykščius, savo sodybą, todėl ir palaidotas šalia namo, tarp jo paties sodintų obelų.
Vos už keleto žingsnių, muziejaus parodų salėje, grožėjomės S.Petraškos originalių paveikslų iš akmens dulkių paroda.
Kelionę baigėme, įkopdami į pačią seniausią ir Lietuvoje aukščiausią dvibokštę Šv. Mato evangelisto bažnyčią. Jos bokštų aukštis siekia net 79 metrus. Lipome į 33 metrų aukštį, 186 metaliniais laipteliais į dešiniojo bokšto viršų, mat ten įrengta aikštelė, pro kurią matosi visas Anykščių miestas. Nusileidus žemyn aplankėme ir pačią Šv. Mato bažnyčią, pasigrožėjome jos didingumu ir grožiu.
Karštą vasaros dieną vykusioje kelionėje visus labai gaivino šalti ledai.
Visi kelionės dalyviai kelia nykščius už Anykščius, naujas žinias bei pramogas!
Smagu pamatyti Lietuvą, daugiau apie ją sužinoti.
