Ministrė A. Pabedinskienė: „Nuoseklus darbas pradeda duoti vaisių – Lietuvoje mažėja skurdo lygis“

Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, 2014 m. skurdą ir socialinę atskirtį rizikavo patirti 11 procentų Lietuvos gyventojų mažiau nei 2013 m.

Mažėjo ir jų dalis tarp visų gyventojų (2014 m. šis rodiklis buvo 19,1 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2013 m. šis rodiklis buvo 20,6).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, tokius pokyčius lėmė nuoseklus darbas skatinant socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių užimtumą, didinant minimalią mėnesinę algą, sudarant galimybes savivaldybėms tikslingiau ir efektyviau skirstyti socialinę paramą.

„Statistiniai duomenys rodo, kad dirbame teisinga linkme. Efektyviausias būdas skurdui mažinti – sudaryti žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti tinkamą atlyginimą. Būtent to mes ir siekiame įgyvendindami pažangiausias užimtumo skatinimo programas ir užtikrindami, kad minimali mėnesinė alga augtų kartu su augančia šalies ekonomika. Tačiau kartu, būtina nepamiršti ir tų visuomenės grupių, kurios savo jau atidirbo ir nusipelno padoraus atlygio, todėl nuoseklus pensijų didinimas yra vienas iš mūsų prioritetų“, – teigė ministrė A. Pabedinskienė.

Skurdo rizikos lygis mažėjo tiek tarp dirbančiųjų (nuo 9,1 iki 8,3 proc.), tiek tarp senatvės pensininkų (nuo 22,7 iki 22 proc.). Skurdo rizika mažėjo tiek namų ūkiuose be vaikų (19 iki 18,2 proc.), tiek namų ūkiuose su vaikais (nuo 21,8 iki 20 proc.). Skurdo rizikos riba buvo 833 Lt (241 euras).

Pasak ministrės, kovoti su skurdu padeda ir pokyčiai socialinės paramos paskirstymo sistemoje. Perdavus socialinės paramos teikimą savivaldybėms, sumažėjo piktnaudžiavimo atvejų, o sutaupytas lėšas savivaldybės gali dar tikslingiau paskirstyti būtent mažiausias pajamas turintiems asmenims.

A.Pabedinskienė pabrėžė, kad mažėjantis skurdo lygis šalyje džiugina, tačiau esama padėtis vis dar nėra patenkinama. „Problema sumažėjo, tačiau tikrai neišnyko, todėl būtina tęsti pradėtus darbus ir siekti, kad kuo mažiau žmonių susidurtų su rizika patirti skurdą“, – sako ministrė.

Ministrė pažymėjo, kad būtent todėl kitąmet siūlome vidutiniškai 16 eurų padidinti vidutines pensijas, skirti 25 proc. didesnę paramą sunkiau besiverčiančioms šeimoms mokyklinėms prekėms įsigyti, MMA didinimą susieti su šalies socioekoniminiais rodikliais, išspręsti institucinės globos problemą, kad kuo daugiau asmenų, prižiūrinčių savo neįgalius artimuosius, gautų atokvėpio paslaugas ir galėtų grįžti į darbo rinką.

Remiantis Eurostat duomenimis, skurdo ir socialinės atskirties lygio mažėjimui teigiamą įtaką darė nedarbo mažėjimo ir užimtumo bei darbo pajamų augimo tendencijos. Užimtumo lygis (15-64 m.) 2014 m. lyginant su 2013 m. padidėjo nuo 63,7 iki 65,7 proc., nedarbo lygis sumažėjo atitinkamai nuo 11,8 iki 10,9 proc.

Užimtumo didėjimas lėmė bedarbių skaičiaus sumažėją 15,5 proc. Padėties darbo rinkoje teigiami poslinkiai pasireiškė šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencija. Šalies ūkio darbuotojų darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (bruto) 2014 m., lyginant su 2013 m. padidėjo 4,8 proc., atskaičius mokesčius (neto) – 5,2 procento.