Krakių miesteliui – išskirtinis statusas
Vertingą savo urbanistika ir istorija Krakių miestelį ruošiamasi įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Šiemet savivaldybės biudžeto lėšomis bus parengtas kultūros paveldo vietovės – Krakių miestelio istorinės dalies, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. Į Kultūros vertybių registrą, kaip urbanistinė vietovė, mūsų rajone tėra įtrauktas tik Kėdainių senamiestis. Tad Krakės taps antruoju tokiu objektu, saugomu valstybės.
„Šiuo metu vyksta paslaugų teikimo sutarties pasirašymo procesas, todėl tikimės, kad ši vietovė bus įraukta į Kultūros vertybių registrą“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė, paveldosaugininkė Margarita Rukšienė.
Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. 1790-aisiais Krakės gavo turgaus ir trijų metinių prekymečių privilegiją. 1615 m. miestelyje įsteigtas kotryniečių vienuolynas, veikęs iki 1945-ųjų (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė apie 800 vyrų būrys, vadovaujamas Tomo Egidijaus Kušleikos, vėliau sukilėliams vadovavo Adomas Bitė ir Antanas Mackevičius. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.
Paveldosaugininkė M. Rukšienė pasidžiaugė, kad Kultūros vertybių registrą papildys Krakės, o valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše atsidurs ir daugiau mūsų krašto objektų.
„Nuo 2011-ųjų metų savivaldybės biudžeto lėšomis parengta aštuoniolikos rajono kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija ir patikslinti Kultūros vertybių registro, į kurį buvo įtraukti aštuoni nauji objektai – V. Svirskio ir K. Rameikos kapai, Dotnuvos gatvės, Pagirių, Aukupėnų ir Juciūnų koplyčios, Žydų gatvėje esantis namas, pažymėtas antruoju numeriu, Gelnų koplytėlė, duomenys“, – vardijo M. Rukšienė.
Patikslinus apskaitos duomenis, valstybės saugomų kultūros paveldo objektų statusą įgijo evangelikų reformatų ir Apytalaukio bažnyčios bei Paberžės kompleksas.
Šiemet savivaldybės administracijos rūpesčiu, atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015-08-10 įsakymu Nr. Į-178, inicijuotas skelbimas valstybės saugomais objektais: kapų, kuriuose palaidoti kariai, žuvę 1918-1923 m. už Lietuvos Nepriklausomybę, Dotnuvos g. kapinėse (Kėdainiai); Lietuvos kario Jono Kairiūno kapas Kauno g. kapinėse (Kėdainiai); dviejų nežinomų Lietuvos karių kapai Kauno g. kapinėse (Kėdainiai);. paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams (Akademija); Rezgių senųjų kapinių kompleksas (Rezgių k., Krakių sen.); Povilo Lukšio žuvimo vieta (Taučiūnų k., Vilainių sen.); Lietuvos partizanų vadavietė (Milžemių k., Dovydų miškas, Vilainių sen.); kryždirbio Vinco Svirskio kapas (Surviliškio mstl. kapinės).
