Naujais mokslo metais – dėmesys pamokos kokybei ir tėvų dalyvavimui mokyklos gyvenime

Ateinančiais mokslo metais pirmą kartą pedagogams bus mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių dalyvauti popamokinėje veikloje, o mokyklų vadovai nebeves pamokų – taip bus užtikrintas optimalesnis darbo krūvis ir atlygis mokytojams. Šias artėjančių mokslo metų naujoves spaudos konferencijoje įvardijo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Kiekviena pamoka yra svarbi

„Pagrindinis švietimo uždavinys artėjančiais mokslo metais – pagerinti mokinių pasiekimus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos kokybės. Ypatingą dėmesį turime skirti pamokai. Neturi būti nė vienos praleistos pamokos. Kiekviena pamoka labai svarbi vaiko mokymuisi ir ne bet kokia pamoka, o veiksminga pamoka, kurioje vyksta aktyvus mokymasis. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, – sakė A. Pitrėnienė.

Ministrė pabrėžė, kad kiekvienas mokinys savo mokykloje turi gauti kokybišką ugdymą ir savalaikę pagalbą. „Kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose. Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumams mokantis, neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultavimui skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose ugdymo planuose ir jos turi būti panaudojamos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Mažiau pamokų penktadieniais, daugiau laiko socialinei veiklai

Pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų. Visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką, tai turėtų  prisidėti prie  mokinių sveikatos gerinimo.

Pasak ministrės, kiekviena disciplina yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas. Kalbėdami apie ugdymo kokybę kalbame ne tik apie akademinius pasiekimus, bet atsakingos, pilnavertės, pilietiškos asmenybės ugdymą.  Todėl nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių 5 val. iki 20 val. – numatoma skirti socialinei veiklai. Ji padeda ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, atsakingumą. Taip pat mokykla privalo pasiūlyti  pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys  siejamas su nacionalinio saugumo temomis.

Jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m.  Laukia dar vienas svarbus iššūkis – diskusija su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo panaudojimo atrenkant abiturientus studijoms.

Švietimo finansavimo pokyčiai: neformaliojo švietimo krepšelis, klasės krepšelis

Plečiant popamokinės veiklos galimybes, nuo spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis. Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatoma po 15 eurų per mėnesį.

Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama keisti klasės krepšeliu. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, mokinio krepšelis šiandien nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę mokyklose, užtikrinti socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo 2016 m sausio 1 d. bus išbandoma „klasės krepšelio“ metodika.

2015/2016 m.m. – Mokyklos bendruomenės metai

Švietimo ir mokslo ministrė paskelbė ateinančius mokslo metus Mokyklos bendruomenės metais. „Skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės mokymo aplinkos kūrimo. Tyrimai rodo reikšmingą ryšį tarp tėvų įsitraukimo ir mokinių pasiekimų: jis glaudžiai susijęs su mokinių daroma pažanga  ir mokymosi pasiekimais“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Gegužę atliktos tėvų apklausos duomenimis, apie pusę tėvų (48 proc.) kasdien arba beveik kasdien kalbasi su savo vaiku apie tai, kaip jam sekasi mokykloje. Su mokytojais dauguma tėvų (39 proc.) bendrauja tik kartą per trimestrą ar pusmetį, kartą per mėnesį ir dažniau – tik 16 proc. Penktadalis tėvų norėtų būti aktyvesni mokyklos veikloje: juos tereikia paskatinti, pakviesti.

Į mokyklas ateis daugiau pirmokų

Rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Šiemet pirmokų bus daugiau negu jas baigs abiturientų.

Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo  daugiau kaip 3 tūkstančiais: nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst.

Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010-2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014-2015 m.m. – 12 tūkst.)

Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.

3 tūkstančiais mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst.  studentų (pernai 138 tūkst.).