Kirtimai Kuršių nerijoje – gamtos ir kraštovaizdžio labui
Miškininkams Kuršių nerijos miškai yra išskirtiniai, nes auga unikalioje savo gamta, pasauliniam paveldui priskirtoje vietovėje. Jiems prižiūrėti ir tvarkyti taikomi griežčiausi reikalavimai.
Šiais miškais nuo balandžio 1 d. rūpinasi Kretingos miškų urėdija, juos perėmusi iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos. Jiems tvarkyti, pasak Kretingos miškų urėdo pavaduotojo Lino Žarnausko, bus naudojami tik gamtą tausojantys šiuolaikiniai būdai ir technologijos. Ši urėdija tęs 2013 metais pradėtus kalninių pušų medynų rekonstrukcijos ir atkūrimo darbus. Jie numatyti KNNP gamtotvarkos plane ir miškotvarkos 2013-2022 m. projekte. Šiuose dokumentuose kirtimai planuojami perbrendusių ir neįveikiamas užtvaras sudarančių kalninių pušų plotuose ne ekonominės naudos, o tik gamtotvarkos tikslais.
Kalninės pušys nerijoje masiškai pradėtos sodinti 1880 m., ir tai truko apie du dešimtmečius – iki 1904 m. Šie darbai padėjo sustabdyti marių link slinkusį smėlį, bet ilgainiui tapo savotiškais degtukais. Skaudi patirtis parodė, kad perbrendusių kalnapušių medynai yra itin pavojingi gaisrų židiniai ir kad juose ugnis plinta žaibišku greičiu. Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, tokiuose medynuose kertamos priešgaisrinės proskynos, barjerai, o arčiau gyvenviečių, labiausiai lankomose vietose kalnapušės kertamos ir vietoj jų sodinamos paprastosios pušys ar mišrūs medynai.
Minėtasis miškotvarkos projektas numato per dešimt metų kalnines pušis iškirsti maždaug 470 ha plote, o vietoj jų apie 300 ha plote įveisti paprastąsias pušis ir beržus. Likęs – 170 ha – plotas vėl bus atsodintas kalnapuše.
Miškas nebus atkuriamas pamario ir kopų palvėse, kur per dešimtmetį planuojama iškirsti 163 ha, siekiant sugrąžinti ir palaikyti pirmykštį Kuršių nerijos atvirų erdvių kraštovaizdį. Čia bus atkurtos pievos su medžių intarpais. Po gamtotvarkinių kirtimų miško neplanuojama atsodinti ir 230 ha plote Naglių rezervate. Pasak miškininkų, planuojami kalnapušių kirtimai nereiškia, kad iš Kuršių nerijos siekiama visiškai jas išstumti. Kaip vienas iš kultūrinio kraštovaizdžio elementų jos ir toliau dengs didžiąsias kopas. Vyriausybės patvirtintas KNNP tvarkymo planas numato, kad nerijoje turi likti apie 1000 ha kalnapušių medynų.
Kuršių nerijos rekreacinėse vietose šalia gyvenviečių toliau bus vykdomi kraštovaizdžiui formuoti skirti kirtimai. Jų tikslas – šviesus, primenantis parką miškas. Tokie kirtimai per dešimtmetį apims 826 ha plotą. Ugdomieji kirtimai užplanuoti 1206 ha plote. Pasak miškininkų, kiek bus iškirsta, tiek ir atsodinta, laikantis Miškų įstatymo reikalavimo nukirstą medyną atkurti per trejus metus.
