Tautosakos leidiniai
Varėnos viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda, supažindinanti su leidiniais, kuriuose publikuojami Varėnos krašto tautosakos pateikėjų kūriniai.
Parodoje eksponuojami Varėnos krašto talentingų liaudies dainų pateikėjų ir atlikėjų leidiniai: Anelės Čepukienės „Oi tu kregždele“ (1973), Rožės Sabaliauskienės „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986), Agotės Žuraulienės „Gili gili upelė“ (2005), Petro Zalansko „Čiulba ulba sakalas“ (2008), Marcelės Paulauskienės „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“ (2008), Juozo Averkos tautosakos ir atsiminimų rinktinė bei atsiminimai apie Juozą Averką „Mūsų dėdė Juozas“ (2010).
Svarbią vietą lietuvių tautosakos lobyne užima Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas daugiatomis leidinys „Lietuvių liaudies dainynas“. Visuose šio leidinio tomuose rasime daug Varėnos krašto liaudies dainininkų pateiktų dainų. Parodoje – bibliotekoje esantys „Lietuvių liaudies dainyno“ tomai ir trumpa informacija apie šį daugiatomį leidinį.
1980 metais pasirodė pirmoji „Lietuvių liaudies dainyno“ knyga „Vaikų dainos“. 1983–2011 metais institutas išleido vestuvinių dainų septynis tomus. Juose skelbiamos dainos apie vestuvių apeigas ir papročius (bibliotekoje yra 1–5 vestuvinių dainų tomai). 1985-2009 metais buvo išleistos karinių-istorinių dainų šešios knygos. Pirmoji knyga apima XIV–XVIII a. dainas, o paskutinė – šeštoji – skirta partizanų ir apie juos dainoms (bibliotekoje yra du pirmieji karinių-istorinių dainų tomai). Gana ženkli lietuvių liaudies dainų kūrybos sritis yra šeimos dainos. Joms skirtos trys knygos, išleistos 1994 ir 1998 metais. Jose sudėtos dainos apie tėvų namus, šeimos sudarymą, apie vyrą ir žmoną, marčios gyvenimą, skelbiamos dainos artimųjų netekties tema. Bibliotekoje esančiame „Šeimos dainų“ dvitomyje pateikta 190 dainų iš Daržininkų, Čebatorių, Dargužių, Kuršių, Marcinkonių, Perlojos, Valkininkų, Zervynų ir kitų mūsų rajono vietovių. „Lietuvių liaudies dainyno“ dešimtajame tome skelbiamos jaunimo ir meilės dainos. Tai kaimo jaunuomenės gyvenimą atspindinti poezija. Joje raiškiai perteikiamas jauno žmogaus pasaulis – jo aplinka, būsenos, svajonės, siekimai. Dvyliktajame „Lietuvių liaudies dainyno“ (antrajame „Darbo dainų“) tome skelbiamos darbo dainos. Jame pateikiamos arimo, šienapjūtės, linų darbų, malimo, verpimo, audimo, skalbimo ir drobių balinimo dainos. Per javapjūtę dainuotam repertuarui skirtas pirmasis „Darbo dainų“ tomas, kuriame skelbiamos dainos, susijusios su javų derliaus nuėmimu: rugiapjūtės, avižapjūtės ir grikių rovimo dainos. Penkioliktąjį „Lietuvių liaudies dainyno“ tomą sudaro gamtinės tematikos dainos. Jose gamtos vaizdai leidžia įtaigiai atskleisti ir žmonių santykius, išgyvenimus. Šešioliktasis „Lietuvių liaudies dainyno“ tomas supažindina su humoristinėmis ir didaktinėmis dainomis apie girtuoklystę. Dauguma dainų yra literatūrinės kilmės, sukurtos XIX a., susijusios su to laikotarpio istorine ir literatūrine situacija – valstiečių blaivybės judėjimu bei lietuvių individualiosios poezijos užuomazgomis. Negausią, tačiau ryškią lietuvių dainuojamosios tautosakos dalį sudaro kalendorinių apeigų dainos. Joms skirtas „Lietuvių liaudies dainyno“ dvidešimtas tomas, kuriame skelbiamos advento-Kalėdų dainos. Knygoje dainas pateikė Agota Verseckienė (Kuršių kaimas), Katrina Sidzinauskaitė (Kabeliai), Morta Jovaišienė-Juknevičiūtė (Subartonys), Kristė Uždavinienė ( Daržininkai) ir daugelis kitų liaudies dainų atlikėjų. Varėnos rajone užrašytos 158 advento-Kalėdų dainos.
Genovaitės Četkauskaitės sudarytas ir parengtas leidinys „Dzūkų melodijos“ (1981) publikuoja dzūkų krašto 328 liaudies dainas ir smulkiosios tautosakos kūrinėlius. Visa medžiaga pateikiama su melodijomis. Išskirti keli pagrindiniai skyriai: Darbo dainos, Kalendorinių apeigų dainos, Vestuvinės dainos, Krikštynų dainos, Vaikų dainos, Šeimos dainos, Vaišių dainos, Karinės-istorinės dainos. Šiame leidinyje gausu dainų, kurias padainavo Varėnos krašto liaudies dainininkai: Anelė Čepukienė-Čenkutė, Petras Zalanskas, Ona Petrušienė-Miškinytė, Mikas Matkevičius, Ona Jauneikienė-Pašukonytė, Juzė Zubkauskienė-Tarailaitė ir kiti.
Rinktinėje „Lingu palingu balti suoleliai“ (2009), kurioje pristatoma kalendorinių metų dainų įvairovė, sudėti 157 tautosakos kūriniai, dauguma jų – su melodijomis. Kompaktinėje plokštelėje galima pasiklausyti 46 autentiškus garso įrašus, įvairių tautosakos rinkėjų darytus nuo 1936 iki 2007 m. Knygoje rasime Janinos Pigagaitės iš Perlojos, Teofilės Stakutienės iš Jasauskų kaimo, Antaninos Pigagienės-Makselytės iš Kazimieravo, Pranės Švedienės iš Dubičių ir daugelio kitų mūsų rajono dainininkų pateiktų dainų. Knygoje „Ežeras ant milžino delno“ (1995) išspausdinti 277 padavimai apie milžinus, nepaprastus akmenis, keliaujančius ežerus, piliakalnius, nugrimzdusius miestus, dvarus, bažnyčias, nuskendusius varpus, vietoves ir jų vardus. Leidinyje rasime padavimus apie laumės akmenį, akmeniu pavirtusią nuotaką, Glėbo ežerą, ežerus brolius, panelę Kaniavėlę ir kitus padavimus, užrašytus įvairiose Varėnos rajono vietovėse.
