Anykščių ligoninėje kol kas dar liks chirurgijos ir gimdymo skyriai

Ar­tė­ja dar vie­na ša­lies li­go­ni­nių tink­lo pert­var­ka. Nors svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė ne­lin­ku­si be užuo­lan­kų pri­pa­žin­ti, jog da­liai gy­dy­mo įstai­gų gre­sia už­da­ry­mas ar bent pri­jun­gi­mas prie di­des­nių­jų, tačiau anks­tes­ni, dar 2003 me­tais pra­dė­to op­ti­mi­za­vi­mo eta­pai by­lo­ja, kad toks sce­na­ri­jus ir šį­kart yra vi­siš­kai rea­lus, ypač pro­vin­ci­jo­je.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja par­en­gė svei­ka­tos sis­te­mos plė­tros ir li­go­ni­nių kon­so­li­da­vi­mo ket­vir­to­jo eta­po pla­no pro­jek­tą. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad pert­var­kant li­go­ni­nes tu­ri bū­ti di­di­na­mas slau­gos lo­vų skai­čius ir at­si­sa­ko­ma da­lies ak­ty­vaus gy­dy­mo lo­vų. Šios tu­rė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­mos ne ma­žiau kaip 300 die­nų per me­tus. Jei ro­dik­lis ne­siek­tų 250 die­nų, to­kia li­go­ni­nė bū­tų jun­gia­ma prie di­des­nės gy­dy­mo įstai­gos. Pagal naujo plano projektą iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se ne­be­bū­tų fi­nan­suo­ja­mos chi­rur­gi­jos pa­slau­gos, jei per me­tus at­lie­ka­ma ma­žiau nei 400 ope­ra­ci­jų, ir aku­še­ri­jos pa­slau­gos, jei per me­tus jų su­tei­kia­ma ma­žiau nei 300 gim­dy­vių.

Vykdant jau ketvirtąją ligoninių tinklo pertvarką, 7 šalies ligoninės turėtų netekti chirurgijos skyrių. Apie tai, ar eilinė ligoninių tinklo pertvarka aplenks Anykščių ligoninę, kalbamės su vyriausiuoju ligoninės gydytoju Daliumi Vaiginu.

– Esate Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, tad paaiškinkite, kaip šalies mastu bus vykdoma dar viena ligoninių pertvarka ir kaip ji atsilieps Anykščių rajono savivaldybės ligoninei?

– Respublikos mastu žadama specializuotų paslaugų centralizaciją tęsti ir jas sutelkti didžiosiose ligoninėse. Projekte parašyta, kad rajonuose turėtų likti tik slauga, ilgalaikis gydymas, paliatyvioji slauga ir gerontologija, kaip naujas profilis. Gerontologija – tai vyresnio amžiaus žmonių daugelio susirgimų gydymas. Kaip išlyga, liktų ir vidaus ligų gydymas. Dėl paslaugų ir ligonių srautų paskirstymo tarp atskirų ligoninių apskrityse bus sudaromos koordinavimo tarnybos, į kurių sudėtį turėtų įeiti ligoninių vadovai, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių bei liginių kasų atstovai. Ši taryba spręs, kur ir kokias paslaugas reikėtų koncentruoti pagal lovų užimtumą. Tad kon­kre­čius svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pert­var­kos pla­nus iki žie­mos ir tu­rės pa­teik­ti ša­lies aps­kri­ty­se įkurtos koor­di­na­vi­mo ta­ry­bos.

Mes į ligoninių „juodąjį“ septynetuką nepatenkame, tad chirurginio skyriaus niekas neuždarys. Pas mus per metus būna daugiau nei 400 operacijų. Kalbant apie akušerinį skyrių, mes buvome išskirti iš visų, nes šį skyrių kol kas finansuoja Savivaldybė. Kaip bus toliau ir ar tolesniam akušerinio skyriaus finansavimui pritars naujai išrinkta Taryba, pasakyti negaliu.

Anykščiuose turėtų padaugėti slaugos lovų. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pagal dabartines normas 1 000 rajono gyventojų buvo skiriamos 2 lovos, dabar turėtų būti skiriamos 3. Turint omenyje tai, kad mūsų rajone gyvena apie 26,5 tūkstančiai gyventojų, mes turėtume turėti apie 80 slaugos lovų. Tai būtų daugiau, negu turime dabar.

– O koks likimas laukia Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės?

– Troškūnų ligoninė renovuota Europos Sąjungos lėšomis, tad penkerius metus jie nieko negali keisti ir pagal ES projekto veiklų įgyvendinimą privalo vykdyti tą pačią veiklą.

– Dauguma ligoninės personalo yra vyresnio amžiaus, kur „dingsta“ baigę medicinos mokslus jauni specialistai, kad jų rajono ligoninėse tik vienas kitas? Kokių gydytojų trūksta?

– Mūsų ligoninės gydytojų amžiaus vidurkis – per 55 metai. Dirba 64 gydytojai, iš jų 26,5 proc. pensinio amžiaus, vyriausiam gydytojui sukako 78 metai. Iš dirbančiųjų gydytojų net 40 procentų atvykstančių. Gydytojai atvyksta konsultuoti ir budėti. Ligoninės personalas sensta, to nepaneigsi. Tačiau, jei priimtų įstatymą, kad sulaukę pensinio amžiaus specialistai nebegalėtų užsiimti praktika, tuomet visos ligoninės veikla būtų sustabdyta. Ir ne tik mūsų ligoninės. Panaši padėtis su senstančias gydytojais ir kitų rajonų ligoninėse.

Šiuo metu ligoninei reikėtų chirurgo traumatologo, plaučių ligų gydytojo (pulmonologo), ausų, nosies, gerklės (LOR) specialisto. Priimtume ir akušerį ginekologą, jei būtų aiškus ginekologijos skyriaus likimas.

Į klausimą, kuo galėtume privilioti jauną specialistą, negaliu atsakyti. Jau ir anksčiau buvo sunku prikalbinti jaunimą vykti dirbti į periferiją, o dabar, prakalbus apie dar vieną ligoninių pertvarką, kada bene visų mažesnių šalies rajonų ligoninių ateitis nėra aiški, kas norės važiuoti į jas dirbti. Buvau sutaręs su jaunu chirurgu traumatologu, tačiau išgirdęs grėsmę, kad gali būti naikinamas ligoninės chirurginis skyrius, gydytojas paskubėjo dingti. Štai todėl ir turime visą darbo krūvį atlaikyti mes, vyresnieji daktarai. Ir kartais darosi baugu, kad nebus kam mūsų bepakeisti. Tiesa, kadaise ligoninė turėjo nuosavą bendrabučio tipo butuką, kurį galėjome pasiūlyti jaunam specialistui. Tačiau specialistų nebuvo, butą išlaikyti ligoninei neapsimokėjo, todėl dabar jo nebeturime.

Savivaldybė, ligoninės prašymu, buvo skyrusi paramą medicinos mokslų studentams su sąlyga, kad jie grįš dirbti į Anykščius. Tokią paramą buvo gavę tragiškai žuvę gydytojai Žurumskai. Yra buvę atvejų, kuomet baigę mokslus studentai paramą grąžina, kad tik nereikėtų grįžti. Jauni specialistai medikai ieško darbo didžiųjų miestų ligoninėse, kur negresia jokios kardinalios pertvarkos, arba važiuoja dirbti į užsienį ir ten tęsti mokslų.

Šiais metais, kaip ir kasmet, ir vėl dalyvausiu jaunųjų specialistų mugėse. Labai retas kuris prieina prie mūsų stendo pasiteirauti apie darbo sąlygas ir perspektyvas. Nebent domina budėjimų galimybė ir jų ciklas.

FAKTAI:

Šių me­tų pra­džio­je Lie­tu­vo­je vei­kė 94 li­go­ni­nės, iš jų 87 – vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių. Šio­se li­go­ni­nė­se bu­vo 26 325 lo­vos (15 229 – ak­ty­vaus gy­dy­mo, 5 115 – slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo). Per­nai ak­ty­vaus gy­dy­mo lo­vos vi­du­ti­nis užim­tu­mas sie­kė 265,7 die­nas, vi­du­ti­nė gu­lė­ji­mo truk­mė –5,9 die­nos. Hos­pi­ta­li­za­ci­jos ro­dik­lis 100 gy­ven­to­jų –23,6 li­go­nio.

SAM pa­tei­kia­ma sta­tis­ti­nė ana­li­zė ro­do, kad li­go­ni­nė­se yra per daug li­go­niams skir­tų lo­vų – 1 tūkst. gy­ven­to­jų ten­ka 7,6 lo­vos, o tai 46 proc. dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Lie­tu­va ga­li pa­si­gir­ti ir tuo, kad 100 gy­ven­to­jų li­go­ni­nė­se ten­ka net 21,3 ak­ty­vaus gy­dy­mo sta­cio­na­ro lo­vos, kai ES vi­dur­kis – 15,9 lo­vos. Šiuo me­tu kai ku­rio­se ra­jo­nų li­go­ni­nė­se ne­užim­tų lo­vų per me­tus ro­dik­lis sie­kia net 224 die­nas. Tuo pat me­tu jau­čia­mas jų trū­ku­mas slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo bei ge­ria­tri­jos pa­slau­goms teik­ti. Ne­ma­žai svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų dir­ba nuo­sto­lin­gai.