Šiaulių universitetas svarstys jungimosi į klasterį idėją

Rugsėjo 4 d. LR švietimo ir mokslo ministerijoje buvo svarstoma idėja keturiems Lietuvos universitetams – Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Klaipėdos – jungtis į klasterį. Susitikime švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės kvietimu dalyvavo beveik visi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) nariai.
Kokie sprendimai buvo priimti ir kokie pokyčiai laukia Šiaulių universiteto, klausiame šiame susitikime dalyvavusio Šiaulių universiteto rektoriaus prof. Donato Jurgaičio.
– Kodėl kilo idėja kurti universitetų klasterį?
– Kasmet mažėjantis studentų skaičius skatina Lietuvos universitetus ieškoti naujų studijų proceso organizavimo galimybių ir formų. Šių metų priėmimo rezultatai į daugelį Lietuvos universitetų studijų programas nedžiugina. Pagrindinės problemos – siūloma per daug panašių studijų programų, neoptimalus studentų pasiskirstymas grupėse. Praktiškai tas pačias studijų programas, tik skirtingais pavadinimais, siūlo kelios aukštosios mokyklos. Stojantieji mieliau renkasi studijas didžiuosiuose Lietuvosmiestuose ar užsienyje, kadangi nemato akivaizdžių studijų programų ar studijų kokybės skirtumų. Nesurinkus pakankamo studentų skaičiaus į atitinkamas programas, studijos tampa nerentabilios. Todėl ir kilo idėja studijų procesą optimizuoti, susijungus į klasikinio tipo universitetų klasterį.
– Kurioms aukštosioms mokykloms jungimosi į klasterį idėja yra priimtina?
– Norą jungtis į klasterį pareiškė Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai. Kitiuniversitetai svarsto prisijungimo galimybę. Ši idėja, tikimės, galėtų būti įgyvendinta per trejus metus.
– Ar Šiaulių universitetas nepraras savo statuso kaip aukštoji mokykla?
– Ne, to nenutiks. Savo statuso mes neprarasime. Dalyvaudami jungtinėje veikloje mes išryškinsime savo stipriąsias puses ir galėsime studentams pasiūlyti kokybiškesnes ir įvairiapusiškesnes studijas, galėsime racionaliau panaudoti savo ir kitų universitetų turimus resursus.
– Koks planuojamas klasterio veikimo principas?
– Manoma, kad tai galėtų būti klasikinio tipo, atviras, pirmiausia socialinių ir humanitarinių mokslų sritis apjungiantis klasteris. Universitetai priimtų stojančiuosius ne į studijų programas, o į studijų kryptis, pvz., švietimo, informatikos, administravimo ir pan. Universitetai studijas vykdytų dalimis. Pavyzdžiui, dviem pirmaisiais bakalauro programos metais bendruosius studijų krypties dalykus būsimieji humanitarai studijuotų savo miesto arba kitame pasirinktame universitete. Po 3 ar 4 semestrų studentai, pasirinkę konkrečią studijų programą, studijuoti vyktų į tą universitetą, kuris turi aukštesnę studijų kompetenciją arba kuriame yra reikalingas rentabiliam ir kokybiškam darbui užtikrinti tos krypties studentų ir pedagoginio personalo kiekis. Tolesnę studijų vietą galėtų lemti pasirinkta specializacija. Tokia studijų sistema yra taikoma Vytauto Didžiojo universitete.
– Kokią naudą turėtų Šiaulių universitetas, jeigu nutartų stoti į klasterį?
– Manau, kad dalyvavimas klasteryje padidintų Šiaulių universiteto patrauklumą. Turėsime puikią progą pabrėžti savo išskirtinumą, nenutoldami nuo klasikinio universiteto modelio. Tikėtina, kad pas mus atvyks daugiau studentų iš kitų Lietuvos regionų.
– Kaip manote, ar jungtinė klasterio veikla bus patraukli stojantiesiems?
– Manau kad taip. Juk klasterio tikslas – pagerinti studijų kokybę, suteikti stojantiesiems daugiau galimybių rinktis, specializuotis ten, kur yra stipriausias mokslo potencialas ir geriausia studijų aplinka.
– Kokius namų darbus turi atlikti Šiaulių universitetas, prieš stodamas į klasterį?
– Priminsiu, jungtinė veikla klasteryje su kitais universitetais apims nebūtinai visą studijų procesą, galima veiklatik atskirose studijų kryptyse, bet visais atvejais turime peržiūrėti studijų programas, kurios bus orientuotos į klasterį, pasirūpinti, kad būtų užtikrinta puiki studijų kokybė, nepriekaištinga studijų aplinka, skirti reikalingi ištekliai.
Kitas darbas – katedrų, fakultetų, institutų struktūros pertvarka. Nuo gebėjimo tvarkytis viduje priklauso mūsų Universiteto ateitis ir prestižas. Neeikvosime energijos dalykams ir sritims, kurios natūraliai „miršta“; stiprinsime savo stiprybes.
– Kokia Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija šiuo klausimu?
– Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė klasterio idėją palaiko. Ministerijoje bus sudaryta bendra ministerijos ir universitetų atstovų darbo grupė, kuri parengs tokio klasterio sudarymo ir veikimo principus. Pažymėtina, kad klasterio statusas ir veikla turės būti apibrėžti naujojoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje.
Artimiausiu metu rektorius prof. Donatas Jurgaitis tolesnes Universiteto raidos galimybes ir perspektyvas bei galimus vidinius struktūrinius pokyčius aptars su fakultetų, institutų dekanais, Universiteto tarybos ir senato nariais.