Žydų kultūros palikimas Garliavoje
Europos žydų kultūrai skirti renginiai prasidėjo rugsėjo 3 dieną. Dalis šių renginių vyko Garliavoje. Visi žinojo, kad miestelio stiprybė slypėjo darnioje įvairių tautų bendruomenėje. J. Godlevskis pastatė bažnyčią liuteronams, katalikams ir sinagogą žydams. Lietuviai, vokiečiai ir žydai darniai gyveno, kartu šventė valstybines šventes. Įvairių tautų kultūros židinys dar kartą atgimė pirmąją rugsėjo savaitę.
Vakar Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Garliavoje gyvenusius žydus. Šiandien Jonučių gimnazijos aktų salėje apie skaudžius istorijos vingius pasakojo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir knygą apie Garliavos istoriją parašiusi lietuvių kalbos mokytoja Inga Stepukonienė.
I. Stepukonienė pasakoja, kad daugelis žydų čia atsikraustė nuo Jiesios upės, iš Pajiesio, Rašiškių ir Raželių kaimų, nuo Rokų, kur gyveno anksčiau. Garliavoje žydų bendruomenė sparčiai augo – XX amžiaus pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje priskaičiuojama apie 400 šios tautybės gyventojų. Žydai turėjo savo vaistinę, policiją, bendruomenės tarybą, dvi pradžios mokyklas – vienoje iš jų mokyta hebrajų, kitoje – jidiš kalba.
Atlikusi išsamius istorinius tyrimus I. Stepukonienė pristatė, kokiais verslais užsiėmė Garliavos žydai ir kaip glaudžiai bendravo su lietuviais ir vokiečiais. Garliaviškiai atsimena vaikų mylėtą prekeivį Ickų, kepėją Mejerį, stiklių Glazą, geras algas lietuviams mokėjusį plytinės savininką I. Gelmaną.
Antrasis pasaulinis karas suardė iki tol vyravusią multikultūrinę bendruomenę. 1941 m. rugpjūčio 28 d. šaltakraujiškai pirmiausia buvo sušaudyti vyrai, po to moterys ir paskutiniai – vaikai, kurių nušauta ypač daug – net virš 60. Buvo nužudyta beveik visa Garliavos žydų bendruomenė.
„Apie holokaustą reikia kalbėti. Atsiranda tokių, kurie neigia šį mūsų tautai iki šių dienų skaudų istorinį įvykį. Mes gyvename toliau, tačiau tai kas nutiko artimiesiems visuomet išliks mūsų atmintyse. Džiaugiuosi, kad Jonučių gimnazijos mokiniai neabejingi žydų tautos istorijai“, – bendradarbiavimu džiaugėsi Ž. Gercas.
Šių metų Europos žydų kultūros dienų tema – tiltai. „Svarbiausias tiltas – tarp praeities ir dabarties, kurį šiuo metu tiesiam virš holokausto atvertos prarajos“, – svarstė renginyje dalyvavęs Savivaldybės vicemeras Kęstutis Povilaitis.
Žydų tautos kultūrą renginyje atskleidė mokinių atliekami muzikiniai kūriniai, dramos studijos „Vaidyba“ moksleivių spektaklio „Benjamino kelionė“ ištrauka (rež. J.Daraškevičius), literatūrinė-muzikinė kompozicija „Tiltai“ (paruošė L. Mikelionienė), gyvi atvykusių svečių prisiminimai.
