Susitikimas Miroslavo gimnazijoje po 50 metų

Rugsėjo 5-ąją, šeštadienį, įvyko 12-osios laidos abiturientų susitikimas Miroslavo gimnazijoje po 50-ties mokyklos baigimo metų.  Iš gausaus 30-ties mokyklą baigusių draugų būrio į jubiliejinį susitikimą atvyko mažiau nei pusė –  13 klasės draugų. Atvykusieji  apgailestavo, kad ne visi galėjo susirinkti. Nes ne visi jau ir gyvi.  Tylos minute ir geru žodžiu paminėti trys jau anapilin iškeliavę bendramoksliai.

Visų begalinis džiaugsmas susitikus po daugelio nesimatymo metų, šilti apsikabinimai ir nuoširdūs pokalbiai, žvelgiant iš šalies, jaudino ir graudino. Matyti, kokie tarpusavio ryšiai – mieli, artimi, draugiški – buvo mokykliniais metais,  tokie ir išliko. Senjorai abiturientai, trykštantys gyvenimo džiaugsmu, žvaliai vaikštinėjo po mokyklą – gėrėjosi  atnaujintomis  erdvėmis, domėjosi mokyklos dabartimi.

Šios laidos abiturientai mokyklą baigė 1965 metais. Tad jų mokyklinė jaunystė prabėgo 1-ajame (tuo metu vieninteliame) Miroslavo vidurinės mokyklos korpuse, pastatytame dar 1936 metais. Be ilgų klajonių surasta ir jų tuometinė klasė – tai dabartinės skaityklos patalpos.

Prisiminta daugybė linksmų nutikimų, cituotos legendinės mokytojų frazės – a. a. Marijono Babiliaus, Liudo Kilmano. Su didžia pagarba ir meile kalbėtasi apie klasės auklėtoją Juliją Lasavičiūtę bei mokytoją Onutę Naruševičienę. Šios mokytojos labai norėjo ir ruošėsi dalyvauti šiame susitikime, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo susitikti su savo mokiniais.

Ieškota kažko savo, atpažįstamo – vaizdų, anuomet matytų pro langus, vietos, kurioje sėdėta klasėje. Siauručiai laiptai, vedantys į antrą aukštą,  jau tik panašūs į buvusius… Klasės dienynas, kurį visi susidomėję vartė, – lyg vienintelis tikras įrodymas, liudijantis, kad jie iš tiesų čia buvo, mokėsi, augo. O visa kita, kaip sakė susitikimo dalyvė Gražina Bubelytė-Ludavičienė,  labai gražu, išpuoselėta, bet tai jau ne mūsų mokykla.

Klasės susitikimą organizavusi bene aktyviausia 12-osios abiturientų laidos atstovė, klasės seniūnė Marytė Biliūtė-Kručkauskienė  pasidžiaugė, kad juos Miroslavo mokykla į gyvenimą išleido tinkamai pasiruošusius. ,,Mokėmės ir dirbome įvairiose srityse. Tarp mūsų yra  įvairių profesijų atstovų – inžinierių, finansininkų, ekonomistų, visuomeninio maitinimo specialistų, prekybininkų. Svarbiausia, kad buvome geri darbuotojai,“ – kalbėjo ji. Šios laidos mokiniai jaučiasi išpildę savo klasės auklėtojos lūkesčius. Ji  tenorėjusi vieno, kad auklėtiniai gyvenime būtų  geri, pareigingi žmonės.  ,,Tad tikrai mūsų klasė buvo gera. Ir mokytojai sakė, kad buvome labai gera laida, “ – sutartinai teigė visi susirinkę klasės draugai – dvylika „merginų“ ir vienas „vaikinas“ (beje, pirmūnas) Jonas Marcinonis.

Gera  buvo žiūrėti į tokius draugiškus, mielus, linksmus klasės draugus. Norisi tikėti, jog ir šių dienų abiturientai  sugebės susiorganizuoti  tokius  susitikimus po pusės amžiaus, kokį suorganizavo šie šaunūs vyresnio amžiaus žmonės.   Iš­si­skir­da­mi 1965-ųjų lai­dos vienuoliktokai pri­ža­dė­jo at­va­žiuo­ti į kla­sės su­si­ti­ki­mą po še­šias­de­šim­ties me­tų – 2025-ai­siais…