Anot apžvalgos, Lietuva – viena Europos šalių, pasiekusių vienus geriausių rezultatų vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje
Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tarptautinėje diskusijoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių integracijos į darbo rinką klausimams aptarti, akcentavo, jog gyventojų senėjimą labiausiai lemia ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas, todėl nepaisant Lietuvoje augančių vyresnio amžiaus žmonių užimtumo rodiklių, turime didinti vyresnių darbuotojų galimybes įsidarbinti, užtikrinti suaugusiųjų mokymąsi, galimybes kvalifikaciją kelti visą gyvenimą.
„Įvertindami demografinius pokyčius, per paskutinius metus įdiegėme ne vieną priemonę vyresnio amžiaus žmonių užimtumui kelti, artimiausiu metu jų tik daugės – tai ir naujajame Darbo kodekse numatoma darbo sutarčių įvairovė, kuri didins šių žmonių lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos bei gamybinių poreikių. Ilgesni įspėjimo terminai leis ilgesnį laiką ieškotis naujos, kokybiškos darbo vietos. Taip pat ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, siekia subalansuotų sprendimų dėl vieningo tvaraus Lietuvos socialinio modelio, apimančio socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo sistemas, be to, yra parengta Lietuvos nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija 2014–2015 m. laikotarpiui“, – sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Tarptautinės darbo organizacijos Tyrimų departamento direktorius Raymond Torres pabrėžė, jog gyventojų senėjimo problema aktuali daugeliui pasaulio šalių. Šis reiškinys labai domina politikos formuotojus, nes jis turės didžiulės įtakos socialinei struktūrai ir ateityje kels ilgalaikių ekonominių bei socialinių iššūkių. Dėl kintančios gyventojų amžiaus struktūros atsiras iššūkių, susijusių su darbo trūkumu, darbo našumu, inovacijomis ir socialinės apsaugos pakankamumu bei tvarumu.
Diskusijoje svarstyta, jog vyresnio amžiaus darbuotojams labai aktualu prisiderinti prie darbo jėgos paklausos pokyčių, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad sparti technologijų raida reiškia, jog naujos darbo vietos vis labiau susijusios su atitinkamomis kvalifikacijomis. Be to, vyresni darbuotojai, kuriems gresia netekti darbo, dažniau dirba nuosmukį patiriančiuose pramonės sektoriuose. Tokiems žmonėms gali prireikti daugiau laiko naujam darbui susirasti, o jį radus gali kilti kvalifikacijos problemų ir sumažėti darbo užmokestis. Be to, darbuotojui senstant ir siekiant įgyti išsilavinimą, žymiai sumažėja su darbu susijusio mokymo galimybių, menksta ir darbą praradusių darbuotojų užimtumo rėmimas.
Renginyje Tarptautinės darbo organizacijos atstovai pristato savo ekspertų atliktą apžvalgą „Gyventojų senėjimo įtaka Lietuvos darbo rinkai“, kurioje atskleista Lietuvos situacijos analizė, veiksniai, turėsiantys įtakos Lietuvos darbo rinkai, siūlymai kaip didinti vyresnio amžiaus darbuotojų integravimą į darbo rinką.
Anot apžvalgos, vertinant tarptautiniu mastu, darbo rinkos sąlygos Lietuvoje vyresniems darbuotojams lieka gana palankios. Vyresnio amžiaus (55–64 m.) asmenų nedarbo lygis 2015 m. I ketv. buvo 8,8 proc. (tik 1,4 procentinio punkto didesnis nei ES-28 vidurkis). Be to, nors tarp vyresnio amžiaus žmonių yra gana daug ilgalaikių bedarbių (52,7 proc.), šis rodiklis Lietuvoje yra beveik 10 procentinių punktų mažesnis už ES-28 vidurkį. Svarbiau tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra gerokai didesnis už ES-28 vidurkį: 2015 m. I ketv. jis siekė 64,4 proc.
Lietuva yra viena iš Europos šalių, pastarąjį dešimtmetį pasiekusių geriausių rezultatų vyresnio amžiaus asmenis įtraukiant į darbo rinką. 2014 m. 55–64 m. darbuotojų dalis sudarė 63 proc. visų dirbančių žmonių, palyginti su 45,6 proc. 2000 m. Tuo pačiu laikotarpiu žymiai pagerėjo ir 55–59 m. asmenų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis (nuo 63,7 proc. 2000 m. iki 77,9 proc. 2014 m., o 2014 m. ES-28 vidurkis buvo 71,2 proc.).
Tarptautinę diskusiją vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klausimais organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Tarptautine darbo organizacija. Renginyje dalyvauja nacionaliniai ir tarptautiniai ekspertai, atstovai iš valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, socialiniai partneriai.
