Koplyčioje atgijo vargonininko Petro Garšvos tarnystės metai Anykščiuose
Rugsėjo 19 d. Anykščių koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre vyko vargonininko Petro Garšvos gyvenimui Anykščiuose atminti skirta popietė.
Joje dalyvavusieji maestro artimieji, dainai ir giesmei suvienyti anykštėnai, prisiminė kokį P. Garšvą matė ir pažino. Renginį moderavo bei vedė Tomas ir Linas Ladigos. Pradžioje buvo prisiminti svarbiausi P. Garšvos biografijos faktai, iki laikotarpio Anykščiuose.
Petras Garšva gimė 1905 m. rugpjūčio 29 d. Linkuvoje. Jis anksti pradėjo domėtis muzika. Dar iki Pirmo pasaulinio karo pradėjęs lankyti rusišką parapijinę pradžios mokyklą Linkuvoje, lavinosi ir karo metais.1920 m. įstojo į Linkuvos progimnaziją, baigė tik 4 klases, nes buvo paimtas į Lietuvos kariuomenę.1928 m. grįžęs iš armijos pradėjo vargonininkauti Linkuvos bažnyčioje, padėdamas Kaziui Jovaišai ir kartu iš jo mokydamasis. K.Jovaišai iš Linkuvos išvykus į Rokiškio gimnaziją, P.Garšva tapo vieninteliu Linkuvos bažnyčios vargonininku. Jausdamas muzikinio išsilavinimo ir teorinių žinių stoką jis jau suaugęs, vedęs ir vaikų tėvas, ryžosi mokytis. 1940 m. įstojo į Šiaulių muzikos mokyklos vargonų klasę.1942 m. birželio 11 d. buvo priimtas į Linkuvos gimnaziją muzikos mokytoju. 1946 m. P. Garšvos vadovaujamas gimnazijos choras dalyvavo Dainų šventėje. Geras pasirodymas Dainų šventėje atnešė garbę visai tuometinei Joniškio apskričiai, kuriai priklausė Linkuva. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą P.Garšva 1948 m. vasario 18 d. buvo apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą“. Nuo 1950 m. liepos 15 d. iš muzikos mokytojo pareigų P.Garšva švietimo ministro buvo atleistas. Ėmėsi vadovauti tuo metu besikuriantiems liaudies chorams Linkuvoje ir jos apylinkėse. 1965 m. jam pavyko gauti muzikos mokytojo darbą Molėtuose. Nuo 1970 m. iki 1989 m. jis dirbo Anykščių parapijoje vargonininku. Mirė Anykščiuose 1994 m. kovo 30 d.
Popietės metu atgaivinti įsimintinas akimirkas, apžvelgti brandžiausią maestro tarnystės Dievui, parapijai ir žmonėms laikotarpį Anykščiuose, padėjo ekrane rodomos nuotraukos, kuriose popietės dalyviai pažino save šalia P. Garšvos bei prisiminė Anykščių choro keliones ir gastroles Telšiuose, Vabalnininke, Linkuvoje. Prisiminimuose atgijo atsakingas, darbštus, reiklus, uždaras, disciplinuotas, sportiškas žmogus.
Renginyje dainavo ir giedojo kamerinis choras „Salve Cantus“ (vad. R. Griauzdė) ir atminimo popietei suburtas „Retro“ choras, kuriame giedojo parapijiečiai, turėjusieji laimę prisiliesti prie P. Garšvos gyvenimo.
„Maestro buvo labai darbštus ir norėdavo, kad choro atliekamos giesmės skambėtų tobulai. Pačioms svarbiausioms šventėms – Šv. Velykoms bei Šv. Onos atlaidams – choras paruošdavo kokio žinomo kompozitoriaus giesmę, kurią atlikdavome iškilmių proga. Jis nuolat pabrėždavo, kad jeigu giedi bažnytiniame chore, balsą privalai tausoti“, – popietėje pasakojo anykštėnai.
„Apie tai, koks brangus yra laikas, susimąstome prisimindami mums brangius žmones ir nors trumpam sugrįždami atgal. Dėkojame visiems susirinkusiems už kartu praleistas malonias akimirkas, bei prisidėjusiems prie jaukaus renginio organizacinio darbo. Nuoširdžiai tikime, kad pagerbti P. Garšvos atminimą susitiksime dar ne kartą“, – tardami šiuos žodžius, vedantieji pakvietė drauge sugiedoti „Kur giria žaliuoja“.
Renginyje dalyvavusieji P. Garšvos artimieji, dukra Regina Garšvaitė (Bartkienė) ir sūnus Petras Garšva, dėkojo visiems už šiltą bendravimą ir iš naujo pereitą Tėvelio gyvenimo kelią.