Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios metinės paminėtos Onuškio Donato Malinausko gimnazijoje
Rugsėjo 23 dieną gimnazijos aktų salėje į netradicinę pamoką ,,Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“ susirinko vyresniųjų klasių moksleiviai ir mokytojai.
Visi norėjo daugiau sužinoti apie Mykolą Klepopą Oginskį – kunigaikštį, kompozitorių, įžymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos veikėją, diplomatą, politiką, vieną iš 1794 metų sukilimo vadų, Rusijos caro Aleksandro I slaptąjį patarėją, Vilniaus universiteto garbės narį.
Viso pasaulio muzikos mylėtojai žavisi jo garsiuoju polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“, išgirdę šio kūrinio pirmuosius akordus suklūsta net ir abejingi muzikai. Už nuopelnus 2013-ais metais UNESCO ir valstybės narės 250-ąsias M. K. Oginskio metines įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui ir istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą. Reikšmingas M. K. Oginskio ir rašytinis palikimas.
Renginyje savo įžvalgomis apie įžymaus veikėjo biografiją, jo prancūziškąjį rašytinį palikimą pasidalino M. K. Oginskio raštų į lietuvių kalbą vertėjas Virginijus Baranauskas. Jis ne tik pristatė labai spalvingą M. K. Oginskio asmenybę, bet ir supažindino su vertėjo darbo specifika, papasakojo, kiek jam teko spręsti įvairiausių problemų, kol ,,Atsiminimai“ (I-IV tomai) , ,,Priesakai sūnui“ ir ,,Laiškai apie muziką“ lietuviškai pasiekė leidyklą. Visi susirinkusieji turėjo progą ne tik dar kartą išgirsti polonezą, mazurką, bet sužinojo įdomių faktų ir pasklaidė neseniai išverstas visas knygas.
Susitikimas su buvusiu ilgamečiu mūsų mokyklos prancūzų kalbos mokytoju Virginijum Baranausku dar kartą priminė, kad mūsų šalies istorijoje būta taurių asmenybių. Tik reikia domėtis istorija, daugiau skaityti, semtis žinių ir patirties.
