Šeimos įpročiai ir jų pasekmės
Žmogus – unikali būtybė. Nuo pat civilizacijos ištakų jį lydėjo iššūkiai, pavojai, tačiau tai nesutrukdė žmonijai sparčiai vystytis ir augti. Šiandien mėgaujamės dalykais, kurie prieš mus gyvenusioms žmonių kartoms atrodytų lyg stebuklas: elektra, automobilis, išmanusis telefonas, kompiuteris, minkšti baldai, patogūs rūbai ir avalynė, maisto produktų gausa. Tačiau mus supančios gėrybės ir sparčiai augantis vartojimas turi nemalonių pasekmių. Viena jų – katastrofiškai didėjantis atliekų kiekis.
Šiuolaikinis nuolatiniu vartojimu grindžiamas gyvenimo būdas skatina savo poreikius tenkinti neatidėliojant ir negalvojant apie ateitį. Perkame daug beverčių, mažai reikalingų daiktų, kurių įsigijimas kartais užtrunka ilgiau nei jų naudojimas. O kur dar vienkartiniai indai, pirkinių maišeliai ir kitas ,,gėris“, greitai baigiantis gyvenimą šiukšlių dėžėje. Nevartoti tikriausiai jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų valioje rinktis, ką vartoti ir kiek vartoti. Šie mūsų pasirinkimai gali labai sumažinti aplinkosaugos problemas: atliekų kiekio augimą, gamtinių išteklių eikvojimą, aplinkos taršą, augmenijos ir gyvūnijos nykimą, plintančias ligas.
Dažnai manome, kad dėl taršos atliekų nesame atsakingi asmeniškai. Patogu manyti, kad teršia kažkas kitas: nedraugiškas kaimynas, pakrantę prišiukšlinę poilsiautojai ar neatsakingas jaunimas. Mes patys tik truputį, tik kartais. Nemaloni tiesa, kad mes visi iki vieno esame teršėjai.
Tai darosi akivaizdu įvertinus vidutinį atliekų kiekį, kuris susidaro keturių asmenų namų ūkyje Lietuvoje. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vertinimu, 4 asmenų šeima per metus ,,pagamina” apie 2 tonas atliekų, iš kurių per 250 kg sudaro pakuočių atliekos. Deja, tik labai maža dalis komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų – apie 35 kg (4 asmenims) – yra išrūšiuojamos ir perdirbamos, nors tai vertinga ir paklausi antrinė žaliava.
Jei ir toliau gyvensime tik šia diena, nesusimąstydami apie vartojimo pasekmes, vengsime rūšiuoti ir netapsime atidesni aplinkai, beliks tik stebėti, kaip auga sąvartynų kalnai, negailestingai senka gamtos ištekliai, didėja atmosferos tarša, kinta klimatas, nyksta augmenija, didėja sergamumas pavojingomis, nepagydomomis ir alerginėmis ligomis.
Galvokime, kiek ir ko vartojame, nereikalingus daiktus panaudokime dar kartą, rūšiuokime ir nustokime naiviai tikėti, kad mūsų pačių sukurtas problemas turi spręsti kažkas kitas.