1 spalio, 2015

Šeimos įpročiai ir jų pasekmės

Žmogus – unikali būtybė. Nuo pat civilizacijos ištakų jį lydėjo iššūkiai, pavojai, tačiau tai nesutrukdė žmonijai sparčiai vystytis ir augti. Šiandien mėgaujamės dalykais, kurie prieš mus gyvenusioms žmonių kartoms atrodytų lyg stebuklas: elektra, automobilis, išmanusis telefonas, kompiuteris, minkšti baldai, patogūs rūbai ir avalynė, maisto produktų gausa. Tačiau mus supančios gėrybės ir sparčiai augantis vartojimas turi nemalonių pasekmių. Viena jų – katastrofiškai didėjantis atliekų kiekis.

Šiuolaikinis nuolatiniu vartojimu grindžiamas gyvenimo būdas skatina savo poreikius tenkinti neatidėliojant ir negalvojant apie ateitį. Perkame daug beverčių, mažai reikalingų daiktų, kurių įsigijimas kartais užtrunka ilgiau nei jų naudojimas. O kur dar vienkartiniai indai, pirkinių maišeliai ir kitas ,,gėris“, greitai baigiantis gyvenimą šiukšlių dėžėje. Nevartoti tikriausiai jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų valioje rinktis, ką vartoti ir kiek vartoti. Šie mūsų pasirinkimai gali labai sumažinti aplinkosaugos problemas: atliekų kiekio augimą, gamtinių išteklių eikvojimą, aplinkos taršą, augmenijos ir gyvūnijos nykimą, plintančias ligas.

Dažnai manome, kad dėl taršos atliekų nesame atsakingi asmeniškai. Patogu manyti, kad teršia kažkas kitas: nedraugiškas kaimynas, pakrantę prišiukšlinę poilsiautojai ar neatsakingas jaunimas. Mes patys tik truputį, tik kartais. Nemaloni tiesa, kad mes visi iki vieno esame teršėjai.

Tai darosi akivaizdu įvertinus vidutinį atliekų kiekį, kuris susidaro keturių asmenų namų ūkyje Lietuvoje. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vertinimu, 4 asmenų šeima per metus ,,pagamina” apie 2 tonas atliekų, iš kurių per 250 kg sudaro pakuočių atliekos. Deja, tik labai maža dalis komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų – apie 35 kg (4 asmenims) – yra išrūšiuojamos ir perdirbamos, nors tai vertinga ir paklausi antrinė žaliava.

Jei ir toliau gyvensime tik šia diena, nesusimąstydami apie vartojimo pasekmes, vengsime rūšiuoti ir netapsime atidesni aplinkai, beliks tik stebėti, kaip auga sąvartynų kalnai, negailestingai senka gamtos ištekliai, didėja atmosferos tarša, kinta klimatas, nyksta augmenija, didėja sergamumas pavojingomis, nepagydomomis ir alerginėmis ligomis.

Galvokime, kiek ir ko vartojame, nereikalingus daiktus panaudokime dar kartą, rūšiuokime ir nustokime naiviai tikėti, kad mūsų pačių sukurtas problemas turi spręsti kažkas kitas.


1 rugsėjo, 2024

Žievėgraužiui tipografui pažeidus per 26 tūkst. kubinių metrų eglynų, Trakų rajono savivaldybėje skelbiama stichinė nelaimė. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, dėl […]

30 rugpjūčio, 2024

Kaune iškirsti 95 saugotini medžiai, o žala aplinkai siekia daugiau nei 48 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). […]

20 rugpjūčio, 2024

Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistams patvirtinus bakterinės degligės židinį Plungės mieste (Minijos, Telšių ir Rietavo gatvėse), taikant fitosanitarijos priemones, šių metų […]

19 rugpjūčio, 2024

Vilniaus rajone esančiame Pagirių kaime Vokietijos kapitalo įmonei „Homanit Lietuva“ planuojant statyti medienos plokščių gamyklą, protestuojantys vietos bendruomenės „Medeina“ gyventojai […]

19 rugpjūčio, 2024

Prieš metus pradėti Baltosios Vokės (Šalčininkų r.) šlapynės atkūrimo darbai duoda svarbių rezultatų: teritorijoje, kurioje buvo šalinamos nendrės, šią vasarą […]

18 rugpjūčio, 2024

Vyriausybei gegužės mėn. nusprendus, kad Sartų regioninio parko ežeruose draudžiama plaukioti priemonėmis su vidaus degimo varikliu, toks draudimas kelia klausimų […]

16 rugpjūčio, 2024

Praėjus metams po didelio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“, policija ir prokuratūra toliau atlieka ikiteisminį tyrimą. Nors baudžiamojon atsakomybėn kol […]

Luko Kačerausko videomedžiagos kadras
14 rugpjūčio, 2024

Medžiais apaugusios ganyklos – vienos vertingiausių Europos bendrijos svarbos gamtinių buveinių. Tokių teritorijų yra ir Lietuvoje, tačiau jos sparčiai nyksta. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
12 rugpjūčio, 2024

Šių metų pradžioje sostinėje įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, vilniečiai jau surinko daugiau nei 1,3 tūkst. tonų maisto atliekų, […]

7 rugpjūčio, 2024

Vyriausybė patvirtino Kučiuliškės valstybinio herpetologinio draustinio ir Svencelės valstybinio telmologinio draustinio ribų planus, kuriuose numatyta praplėsti šių saugomų teritorijų ribas. Įvertinus […]

7 rugpjūčio, 2024

100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę […]

1 rugpjūčio, 2024

Po šalį nusiaubusios audros, Valstybinė miškų urėdija (VMU) skaičiuoja, kad jų prižiūrimuose miškuose buvo išversta ir išlaužta apie 80 tūkst. […]

Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.
1 rugpjūčio, 2024

2024 rugpjūčio 1-ąją minima Žemės pereikvojimo diena. Tai reiškia, kad šiemet žmonijos ekologinis pėdsakas pasiekė ir jau viršijo žemės ekosistemų […]

29 liepos, 2024

Valstybinės miškų urėdijos pirminiais duomenimis, audra nuniokojo daugiau nei 30 tūkst. kub. m. miškų. Daugiausia žalos vėjas ir lietus pridarė […]

24 liepos, 2024

Kovą Ignalinos atominei elektrinei (IAE) pradėjus konsultacijas su savivaldybėmis dėl galimų branduolinio kuro saugojimo vietų jų teritorijose, Kazlų Rūdos meras […]

23 liepos, 2024

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. […]

22 liepos, 2024

Katalizatoriaus tarnavimo laikas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: automobilio tipas ir modelis: skirtingų markių ir modelių automobilių katalizatoriai tarnauja […]

19 liepos, 2024

Tamsioji vakarinė medunešė bitė įrašyta į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga, pranešė Aplinkos […]

18 liepos, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina susitikti su meru Visvaldu Matijošaičiu ir išreikšti kritiką dėl vieninteliame Lietuvoje Kauno mieste nerūšiuojamų maisto […]

16 liepos, 2024

Rusijoje ir Šiaurės Amerikoje plinta ekstremalūs miškų gaisrai ir gaubia dūmais dideles teritorijas, antradienį pranešė ES klimato stebėsenos agentūra, perspėdama, […]