Tarptautiniame seminare dalytasi gerąja darbo patirtimi
Rugsėjo 25 d. Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Plungės vaikų globos agentūra „Cyrulis“ su savo socialiniais partneriais iš Švedijos Boksholmo komunos „Vanner Emellan“ organizacijos surengė tarptautinį seminarą „Darbo su vaikais metodai“, kuriame buvo dalijamasi gerąja patirtimi, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje.
Seminare dalyvavo gausus būrys ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų, Specialiojo ugdymo centro, Vaikų globos namų, Pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrų vadovų, socialinių pedagogų, psichologų, kitų specialistų, Savivaldybės administracijos seniūnijų, socialinių įstaigų socialinių darbuotojų ir 17-os asmenų delegacija iš Švedijos.
Iš Gotlando salos atvykęs švedų lektorius, muzikos terapeutas Henrik Swensson pasidalijo įdomia asmenine darbo su vaikais, turinčiais neurologinių psichikos sutrikimų, patirtimi. Jo dėstoma tema „Neuropsichiatrija ir muzikos terapija“ sudarė galimybes išsamiau susipažinti su neurologiniais psichikos sutrikimais, išryškėjančiais jau ankstyvoje vaikystėje, pvz., tokiais kaip Aspergerio sindromas, kuris yra autizmo spektro sutrikimas, Tureto sindromas, obsesinis-kompulsinis sindromas. Pasak pranešėjo, neurologiniai sutrikimai iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis, tačiau visoms diagnozėms yra bendra tai, kad smegenys dirba ir veikia kiek kitokiu būdu. Turint neurologinių psichikos sutrikimų, dažnai pasitaiko ir kitų – skaitymo, skaičiavimo, kalbos įgūdžių – sutrikimų.
Akcentuota, kad asmenys, kuriems diagnozuoti neurologiniai sutrikimai, dažnai patiria šiuos sunkumus: dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygio kontrolės, suderinto buvimo ar bendravimo su kitais žmonėmis, mokymosi ir atminties, išraiškos tiek žodžiu, tiek raštu, motorikos, suvokimo, emocijų, kognityvinių, t. y. pažintinių, funkcijų (planavimo ar organizavimo). Pagrindinės neurologinių sutrikimų priežastys yra paveldimumas ir aplinkos poveikis.
Vaikai, kuriems diagnozuoti tokie sutrikimai, yra pernelyg aktyvūs. Jiems labai sunku nusėdėti vienoje vietoje, jie blaškosi nuo vienos veiklos prie kitos ir nesunkiai patenka į konfliktines situacijas su kitais vaikais. Tačiau jie gali būti ir labai pasyvūs, lyg užsisvajoję, o kartais ir visai atsiriboję nuo aplinkos. Jiems sunku prisitaikyti prie vaikų grupės, sunku suprasti, ką reikia daryti žaidimų metu ir pan. Kai kuriems vaikams be aiškios priežasties būdingi audringi emocijų protrūkiai, o dalis vaikų yra nerangūs, jų motorika sutrikusi.
Mokykloje, kaip paprastai, vaikams keliami reikalavimai sugebėti prisitaikyti prie kolektyvo ir laikytis atitinkamų taisyklių. Todėl dažnai neurologiniai sutrikimai išryškėja būtent pradėjus lankyti mokyklą. Dažnai tokie vaikai lieka nesuprasti, apibūdinami kaip netvarkingi ir triukšmingi, nevaldomi, dažnai patenkantys į konfliktines situacijas su savo bendraklasiais. Daug tokių vaikų patiria mokymosi sunkumų. Tai gali būti ir skaitymo, ir rašymo problemos, suvokimo arba dėmesio koncentracijos sunkumai.
Neretai paaugliai, turintys neurologinių sutrikimų, patenka už socialinio bendravimo ribų. Impulsyvieji vaikai lengvai pakliūva į nelabai tinkamų draugų kompaniją, o tie, kurie uždaresni, dažnai lieka vieniši, jeigu neužmezga ir neišsaugo draugystės ryšių per savo pomėgius. Dauguma iš jų nepasitiki savimi, save nuvertina, kiti – kenčia nuo depresijos. Todėl yra labai svarbu, kad suaugusieji būtų šalia, suteiktų jiems paramą ir būtų kelrodžiu tuo nelengvu paauglystės laikotarpiu.
Kai sunkus paauglystės laikotarpis pasibaigia, dauguma išgyvena pagerėjimą. Tie, kurie sulaukė reikiamos pagalbos ir paramos, netrukus geriau išmoksta suprasti save, taip pat lengviau išgyventi kasdienybę. Problemos neišnyksta su amžiumi, tačiau branda ir gyvenimo patirtis išmoko daugelį jų kompensuoti savo negalią. Tačiau tyrimai, kurių metu buvo stebimi suaugę neurologinių sutrikimų turintys asmenys, rodo, jog, deja, daugelis iš jų turėdavo ilgus nedarbingumo laikotarpius dėl ligos arba išeidavo į priešlaikinę pensiją, būtent, dėl savo jautrumo stresui ir gebėjimo prisitaikyti prie problemų.
Siekiant teikti pagalbą tokių sutrikimų turintiems vaikams, Švedijoje taikoma muzikos terapija: grojimas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, kuris padeda koncentruoti dėmesį, lavinti judesius, tobulinti laikyseną, aktyvinti motoriką. Su tokiais vaikais dirbama individualiai privačiai arba ugdymo įstaigos perka paslaugas, kurios vaikams ir tėvams mokyklose nekainuoja.
Plungės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Nijolė Daunienė pasidalijo darbo patirtimi tema „Emocijų raiškos keitimas, taikant dailės terapijos metodus“. Vaikai, kurie turi emocinių sutrikimų, dalyvaudami dailės terapijos grupėje, naudodami piešimo spalvomis metodą ir vertindami vienas kito atliktą darbą, tobulina savo emocijų raišką, spalvų derinius, vaizdo kontūrus. Tokiu būdu vaikai tampa ramesni, drausmingesni, labiau gebantys valdyti situaciją, o kartu ir kūrybiškesni.